Pupelė arba… Ten, kur prezidentai vaikšto

Bičiuli, ir ne vien prezidentai ir kiti aukšti pareigūnai ten vaikšto, bet ir mudu su Gyvenimo Drauge neretai ten užsukame. Va taip vat, nesistebėk labai, tuoj tau papasakosiu… Tu gi žinai, kad aš pusmetį leidžiu Antanašės kaimelyje, kurs yra Rokiškio rajonėlyje… Kaimelis nedidukas, o Tyzenhauzų, Krošinskių ir Pšezdzieckių mieste gyvena apie dvylika tūkstančių mūsiškių… Nežinau kodėl, bet mūs miesto neaplenkia visi šiuolaikiniai Lietuvos prezidentai. Grybauskaitė buvo, ji net mūs Antanašėje lankėsi, Adamkus buvo, Nausėda irgi Rokiškiu džiaugėsi, o dabar planuoja ir Inga Ruginienė atvažiuot.

Va kaip yra, Bičiuli, su mūsų miesteliu. Smagu, žinok, kai jo neaplenkia valdžios žmonės. Klausi, o kur jie visi po rimtų pokalbių su vietos valdžia ir dvaro ar bažnyčios lankymo užsuka? Laikai tai nebe tie, niekas pirtelėn pasivanot nekviečia, o pavalgyt tai reikia. Bičiuli, visiškai nesudėtingas rebusas – kaip ir aš su Drauge, taip ir prezidentai mėgsta šeimos restorane „Pupelė“ išskirtiniais patiekalais pasilepint. Patikėk manim – žinau ką kalbu, pats ten neretai užsuku. O kaipgi neužsuksi, jeigu ten gali, maloniai muzikai tyliai skambant, karališkais patiekalais pasimėgaut ir tave karališkai žvitrios merginos aptarnauja – tik sukas aplinkui lėkštėmis nešinos, nespėji akimis to grožio gaudyt. Visiškai ne taip, kaip Paryžiaus apsnūdęs garsonas „Mulen Ruže“ – žinau, pats su jais bendravau…

Ak, tu gi nežinai, kur tą „Pupelę“ rast! Atleisk, užmiršau papasakot… Tai va, jeigu tu nuo Rokiškio bažnyčios eisi link dvaro, tu praeisi tokį namą su bokšteliais, kadaise broliams žydams Chone ir Besseliui Zametams priklausiusį, o kiek paėjėjęs, priešais tokį mažai pastebimą paminkliuką Tyzenhauzams, netoli pusiaukelės dvaran, tu ir pamatysi restoranėlį „Pupelė“ langinėmis išpuoštą. Štai kaip viskas paprasta, aš užmerktomis akimis ją surasčiau… Ją buvo suradęs ir toks keliautojas-smaguris Orijus Gasanovas, kuris kartu su „lėtai keptais, mėsingais kiaulienos šonkauliais su kopūstų salotomis, traškiomimis bulvytėmis, chimichurri“ vos savo liežuvio neprarijo. Užkalnis su savo „penkiomis žąsimis“ sarmatijasi užsukt, nes jo „žąsys“ bevertės, palyginti su trimis „Michelinais“, kurių, tiesa, „Pupelė“ dar neturi, bet… jų verta. Štai taip. Bičiuli, jeigu tu nutarsi nueiti ten, kur mudu su Drauge užsukam, o paskui mus ir Prezidentai su visa palyda alkį malšina, prisimink, ką tau pakomentuosiu: Mano Draugė alpsta nuo „burokėlių karpačio su feta filo tešloje, karamelizuota šonine, gražgarstėmis, balzaminio acto kremo užpilu“. Paragavau, patiko… Namie irgi bandžiau tokią pagaminti ir Draugei įtikt. Man patiko mano „karpačio“, o Draugė manė, kad tai… burokėliai. Ar tai ne filo tešlą naudojau, ar daktariška dešra jai nepatiko, bet „Pupelės“ karpačio eisiu dar kart… Bičiuli, dievinu jūros produktus… Kartą aptikau, kad „Pupelė“ turi „mdijoų kokosų pieno padaže su citrinžole, traškiomis bulvėmis arba balta duona“. Bulvių atsisakiau… nevalgysi jų kas dieną. Bulves pakeičiau stiklu baltojo vyno… Vos, kaip Orijus liežuvio neprarijau – ambrozija (dievų maistas), suteikianti nemirtingumą ir amžiną jaunystę. Nežinau, gal todėl toks amžinai jaunas ir esu, apie nemirtingumą dar tau nieko pasakyti negaliu… Nepasakosiu aš tau, Bičiuli, apie cepelinus, dviejų kumščių dydžio, nepasakosiu ir apie „Kinderio limuzinų“ dešreles su mėlynuoju svogūnu ir kalendra, ir naminius Nerijaus ledus bei „Pupelės“ tortus, pro kuriuos Draugė ramiai nepraeina…

Štai, Bičiuli, ir visas pasakojimas apie tai, kur mudu su Drauge, o pakui mus ir visi prezidentai vaikšto. Tu tik negalvok, kad Rokišky tik „Pupelė“ ir yr, daug kur pavalgyt gali, bet… prezidentų nesutiksi…

P. S. Gandas sklinda, kad kokios tai šalies karalius su princese žada Rokiškin užsukt ir mūs keliais pasukt. Nežiopsok!

Kęstutis KADŪNAS