„Nacionalinė tragedija“ – taip ekspertai, mokslų daktarai, netgi politikai ir verslininkai, įvertino šią savaitę paviešintus galutinius valstybinio matematikos egzamino rezultatus. Jo neišlaikė 35 proc. šalies abiturientų. Mūsų rajone – 42 proc. Pretenduojantys į valstybės finansuojamas studijas turi būti išlaikę tris valstybinius egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos ir matematikos. Neperšokusiems kartelės teks tuštinti kišenę (greičiausiai ne savo, o tėvų) arba keisti planus.
Rezultatus „nacionaline tragedija“ pavadinę dėdės ir dėdienės pripažįsta – kartelę nuleisti dar žemiau būtų nepataisoma klaida, nes eidami tokia kryptimi, pasiektume dugną. Vadinasi, reikia keisti kryptį ir ropštis aukštyn. Taigi užgriuvo lavina vos ne papunkčiui sunumeruotų nurodymų, ką veikti ateityje: „Reikia galvoti apie ilgalaikę strategiją“ (kas trukdė tai daryti anksčiau ir ar apskritai valstybė turi kokią nors ilgalaikę strategiją?), „pripažinti visuomenės matematinį išsilavinimą esant nacionalinio saugumo reikalu“ (matyt, apjuos koncertina), „sudaryti specialią darbo grupę“ (visais kebliais atvejais valstybėje tokios darbo grupės sudaromos – nuo Seimo iki vaikų darželio), „nuo kitų mokslo metų mokyklose bus įgyvendinama nauja pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo matematikos bendroji programa“ (naujos švietimo programos „įgyvendinamos“ nuo Nepriklausomybės paskelbimo pradžios, kelios iš jų realiai pasiteisino?) ir t. t.
Dabar dėmesio! Svarbiausias momentas – „jau rudenį imtis skubių intervencinių priemonių“ (suprask – kad kitąmet neištiktų dar didesnis „pravalas“). Matyt, paslaugų teikėjams (mokytojams) išdalins piltuvėlius, kuriuos įstačius į kairę arba dešinę paslaugų gavėjo (mokinio) ausį, bus įmanoma įpilti ar įlašinti stebuklingą skaičiukų ir formulių mišinį, kuris užpildytų tuščias ertmes. Kieno ertmės didelio tūrio, tiems įpils, kieno mažytės kaip aguonos grūdelis, tiems pakaks lašiukų. Nesvarbu – priešinsis paslaugos gavėjas ar ne, įpilti visgi teks. O skaičiukai ir formulės privalės susirikiuoti ir būti suvirškinti taip, kad „mokydamasis matematikos mokinys lavintų gebėjimą matematiškai mąstyti ir spręsti problemas, o ne tik įsisavinti informaciją“. Duok, Dieve, kad dėdžių ir dėdienių pagarsintas žodis MOKYDAMASIS pasiektų paslaugų gavėjų ausis. Interneto užliūliuotam, Z karta vadinamam jaunimui ta į save nukreipta žodžio dalelytė varo neviltį, nes kažką reikėtų daryti pačiam. Tas „kažkas“ – tai mąstyti, ne šiaip pagūglinus surasti, kiek bus septynis padauginus iš penkių, o šešis iš septynių. Tai ir bus tie 35 ir 42.
Galima tik pafantazuoti, keli procentai abiturientų, atėję į egzaminą, teisingai atmintinai išbertų daugybos lentelę? Padariusius bent porą klaidų, vertėtų apgręžti namų kryptimi, tuomet, tikiu, egzamino rezultatai smarkiai pagerėtų. Kaip kitaip priversi pasimokyti? Bet čia sukiltų dėdės ir dėdienės, nes paslaugų gavėjai būtų skatinami „tik įsisavinti informaciją“, o tai neatitinka švietimo gairių.
Taip ir miname tuos pačius takus, keldami audras stiklinėje, nes švietimo sistema, mano galva, panaši į prieš 30 metų statytą medinį šiltnamį – apskuro, sutrešo, nebeatlieka funkcijos, bet niekaip nebaigia sugriūti. Vienas jo šonas palopytas skandinaviškai, kitoje pusėje kažkas nusižiūrėta iš latvių ar estų. Iš bet kur. Pro pamatus bandę prasiknisti tautiškas vertybes propagavę kurmiai seniausiai išbaidyti arba užtvatinti, o jų vietą užėmė invaziniai (vadinasi, globalūs, todėl saugotini) šliužai.
Tokiame šiltnamyje augančią gėlelę vis parišinėjame prie kuoliukų, šokinėjame aplinkui teiraudamiesi, ar ne alkana, ar begėdis vėjas ne per aštriai perbraukė per skruostą, patys sugaunam ir nutupdom ant žiedelio bitutę, išklausome gėlytės pageidavimų, juos įvykdome ir viltingai laukiame brandinamų sėklų. Gėlytė sako: „Tingiu.“ Ir ką tu jai? Vaiko gerovės komisijoje ne per daug aršiai pagrasysi piršteliu (šiukštu – tik ne viduriniu)? Normalus daržininkas šveistų gėlytę per tvorą, statytų naują (šįkart savos konstrukcijos) šiltnamį ir augintų tai, ko jam reikia. Pamaitindamas, bet ne lepindamas.
Nieko nauja nepasakiau, tik priminiau.
Seniai žinoma tiesa, kad 5 procentai talento ir 95 procentai darbo sukuria stebuklus. Palinkėjimas egzaminus išlaikiusiems ir jų neišlaikiusiems abiturientams – netapkite bedarbiais.
