Toks politinis

Bet aš ne apie Rusiją norėjau. Aną savaitę sąžiningai išklausiau rajono tarybos posėdį. Tą ilgąjį su beveik 80 klausimų. Kaip kitaip, jei jau apsiskelbiau viešai, kad noriu imtis politinių temų, tai reikia nuo ko nors pradėti. Kodėl ne nuo rajono tarybos posėdžio. Ne itin įdomus jis buvo, bet ištvėriau nesunkiai. Ir tai, ką išgirdau, vis užmesdamas žvilgsnį į ekraną, liūdnokų minčių sukėlė.

Jau prieš sesiją opozicija piktinosi, jog klausimų pernelyg daug, o valdantieji buvo kupini ryžto visus numatytus klausimus išspręsti. Tiek kupini, kad beveik posėdžio pradžioje Dijana Meškauskienė paaiškino, jog, gerbiant laiką ir žmones, kai kuriais klausimais geriau nepasisakyti. Gerai, didžiąją dalį sesijos klausimų sudarė savivaldybei pavaldžių įstaigų ataskaitų tvirtinimas, taip, viskas aptarta, ir tų įstaigų vadovai ataskaitas pristatė komitetams pirmadienį bei antradienį. Bet raginti visus neuždavinėti klausimų… Mano giliu įsitikinimu, tai raginimas neatlikti tarybos nario pareigų ar atlikti jas atmestinai. Net jeigu laikysime ataskaitų tvirtinimą formaliu dalyku, kuris nieko nereiškia – juk visai neaišku, kas įstaigai ar jos vadovui grėstų, nepatvirtinus tos ataskaitos. Uždavinėti klausimus ir išsiaiškinti neaiškumus prieš balsuojant, yra šventa kiekvieno tarybos nario teisė bei pareiga.

Pirmoji posėdžio dalis taip ir vyko. Klausimus uždavinėjo opozicija, o valdantieji juos visaip skubino. Andrius Burnickas ragino opoziciją vadovams uždavinėti klausimus ne posėdžio metu ir leisti jiems dirbti, o ne sėdėti tarybos posėdyje (įstaigų vadovai jam gana garsiai paplojo). Jei pastebėjote, opoziciją skubino konservatoriai, o socialdemokratai, sudarantys didesniuosius valdančiosios koalicijos partnerius, balsavimo mygtukus spaudinėjo gražiai ir tauriai tylėdami. Mažesni visada garsiau triukšmauja, bet pamiršta, kad triukšmadariai yra visų nemėgstami. Dabar jau kelintą kartą konservatoriams patikimi nemaloniausi reikalai – tai pateikti komitetuose neaptartus visuomenininkų dalyvavimo komitetuose klausimus, tai opoziciją nutildyti.

Rajono meras Ramūnas Godeliauskas nebuvo toks korektiškas kaip socdemai. Jo ironija kalbantiems opozicionieriams greičiau jau balansavo ant padoraus nekultūringumo ribos: „Galit visi trys klausti iš karto“, „Dar vienas pavyzdys, kai tarybos narys nori pasipuikuoti savo kalba“, „Džiaugiuosi, kad esate toks patarėjas“ (politikui, paraginusiam neskubėti), „Nesinervuokit, gerbiama Raimonda, tai kenkia sveikatai, nusiraminkit“ ir t. t. Kai kurios panašios mero pastabos sutiktos netgi aplodismentais. Obetačiau, kaip sakoma. Visi jau žino gruboką mero humoro jausmą, tik ne visi prisimena, jog vadovas turi būti teisingas vienodai visiems. Tikiu, jog susidarius tokiai padėčiai, kai meras ir savivaldybės tarybos dauguma atstovauja skirtingoms politinėms jėgoms, mero humoro jausmas sušvelnėtų.

Gerai jau, gerai. Ir opozicijos klausimai ne visada gerai parengti bei būtini. Svarstytos įstaigų 2023 metų veiklos ataskaitos. Tad klausimai ne visada buvo į temą ir dažnai pernelyg abstraktūs. Tarkim, vis pasikartojantis klausimas apie savanorystę. Šiuo atveju galėjo būti klausiama apie tai, ar padaugėjo savanorių, pagerėjo sąlygos savanorių veiklai tam tikrose įstaigose. Kita vertus, pasiruošti klausimus ir užčiuopti problemiškiausias kiekvienos įstaigos veiklos puses gal ir pritrūko laiko bei jėgų. Rajono gyventojai, kasdien susiduriantys su šių įstaigų veikla ar patys tų įstaigų darbuotojai, tikiu, būtų uždavę daugiau ir rimtesnių klausimų.

Pavyzdžiui:

• Kodėl eilės pirminės sveikatos priežiūros įstaigose (poliklinikose), net ir privačiose, praėjusiais metais vis ilgėjo?
• Kodėl seniausios rajono gimnazijos nelieka?
• Kodėl Autobusų parkas rūpinasi tik moksleiviais ir pensininkais, o tais, kurie gyvena kaimuose, bet dirba Rokiškyje – ne.
• Kodėl nuostolinga „Rokiškio komunalininko“ veikla?

Ir t. t., ir pan. Tų „kodėl“ ilga eilė. O atsakymų vis mažėja. Kaltas „Gimtasis Rokiškis“, kuris, pasak mero, naikina tarpmiestinius autobusų maršrutus ir uždarinėja ligoninės skyrius.