– Aplinkos švarinimo, tvarkymo akcijose galima dalyvauti tyliai, nesiviešinant. Platforma „Darom kartu“ kviečia registruotis nuo kovo 20 d. visus metus. Kuo skiriasi šios abi iniciatyvos? Galbūt registracija suteikia kokių nors privalumų?
– Registruotis ir skelbtis, kad organizuosite akciją, raginate tuo atveju, kai kviečiate prisijungti bendrąją visuomenę. Pavyzdžiui, bendruomenė ar įstaiga nori, kad prisijungtų įvairių profesijų, įvairaus amžiaus ar ne vien toje vietovėje gyvenantys žmonės. Kitas dalykas – užkrečiantis pavyzdys, todėl kviečiame dalintis ne tik būsimų iniciatyvų istorijomis, bet ir tuo, kas pasiekta. Taip parodysime įvairovę, kaip žmonės iš skirtingų aplinkų, miestų, regionų prisideda prie aplinkos puoselėjimo. Pavyzdžiui, vienai karjeros specialistei, paskaičius istorijas, kilo mintis supažindinti su specialybėmis, kurios prisideda prie aplinkos puoselėjimo. Taigi dėl to stengiamės parodyti įvairovę. Gerus darbus galima daryti tyliai, bet galima jais ir kitus užkrėsti.
– Per talkas, akcijas tekdavo matyti ne itin gerų pavyzdžių: perėję numatytus plotus, žmonės randa vos vieną kitą plastiko ar kitokią šiukšlę, ją deda į polietileninį maišelį. Kiek žmonių, tiek maišelių. Visa tai nukeliauja į atliekas. Susidaro įspūdis, kad šiukšlių daugiau sukuriama nei surenkama. Kaip kovojate su tokiu elgesiu?
– Taip, labai gerai pastebėjote. Jei šiukšlėms skirtas maišas nepripildomas, jis pats tampa atlieka. Ankstesniais metais, per visuotines akcijas, darbinės pirštinės ir maišai būdavo dalinami. Taip, tuomet kartais šiukšlių būdavo daugiau sukuriama nei surenkama. Tačiau dabar skatiname, kad žmonės patys pasirūpintų pirštinėmis, maišeliais. Kai savo pasiimi, tada kitaip vertini. Dabar skatiname elgtis atsakingai – tarkime, klasė gali neštis vieną maišelį ar maišą. Jei tvarkomasi nedideliais atstumais, šiukšles galima atnešti iki klasės draugo, kiekvienam neštis po maišelį tikrai nebūtina.
– Dėkui už pokalbį.
