Panašios, bet skirtingos
„Labai dažnai visuomenė sutapatina žodžius: „ekologiškas“, „sveikesnis“, „natūralus“, „palankesnis sveikatai“. Šie apibūdinimai dažnai suvokiami kaip panašios ar net tos pačios reikšmės. Tačiau tai yra skirtingi dalykai, nes kai mes kalbame apie ekologiją, mes turime kur kas platesnę ir įvairių dedamųjų gausesnę sistemą, nei tik pasakymą „sveikesnis“ ar „palankesnes sveikatai“, – informacinį pranešimą pradėjo RRŪS pirmininko pavaduotoja Lina Meilutė-Datkūnienė.
Anot jos, produkto ženklinimas ne visada siejamas su gamybos būdu, tad dažniausiai vartotojui su ekologija asocijuojasi tik ženklelis „ekologiškas“ ant produkto, o visas gamybos procesas (iki galutinio produkto) yra, tarsi, eliminuojamas.
Pati ekologiniu ūkininkavimu besiverčianti Rokiškio rajono ūkininkė pabrėžė, kad be ekologinio gamybos proceso, nebūtų ir ekologiško produkto: „Maisto kokybė prasideda ne parduotuvės lentynose ir ne nuo tiesioginio pardavėjo, kuris parduoda ekologišku ženklu ženklintą produktą. Galutinio gaminio kokybė prasideda, visų pirma, nuo jam pagaminti naudojamos žaliavos. Tad kalbant apie ekologinį maistą labai svarbu suprasti visą jo atsiradimo kelią. Visgi svarbu pažymėti ir tai, kad ruošiant ekologinius produktus yra daugybė dedamųjų ir ne visada galutinis produktas bus ekologiškas. Pavyzdžiui, jei mėsiniai galvijai yra auginami ekologiniame ūkyje, paskerdus juos, išpjaustyta mėsa savaime dar netampa ekologiška. Kad mėsa būtų sertifikuota ir turėtų ekologiško produkto ženklą, gyvulys turi būti skerdžiamas sertifikuotoje skerdykloje, o mėsa išpjaustyta sertifikuotame ceche“.
Anot ūkininkės, sertifikavimo sistema Lietuvoje yra labai griežta, o įgytas sertifikatas galioja vos metus, tad į visus procesus žiūrima itin atsakingai.
Ekologinės žemdirbystės principai
Pranešėja pristatė pagrindinius ekologinio ūkininkavimo principus, kuriuos net ir ekologinių produktų vartotojai neretai ne visus žino. Anot L. Meilutės-Datkūnienės, paklausti kaip supranta ekologinį ūkininkavimą, žmonės dažniausiai atsako, kad tai – ūkininkavimas be mineralinių trąšų ir chemijos. Visgi tai, pasak RRŪS pirmininko pavaduotojos, ne visai tiesa: trąšas naudoja ir ekologinio ūkio šeimininkai, tačiau jos daugiausiai yra organinės kilmės, o ir leistinas naudoti jų kiekis yra reguliuojamas tarnybų nustatytų normų.
„Visa ekologinių ūkių ir produktų gamybos sistema remiasi keturiais Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytais pagrindiniais principais: sveikata, ekologija, teisingumas ir rūpestingumas. Trumpai: sveikata reiškia, kad mes saugom ne tik žmogų, ne tik produktą, bet gamybos procese saugom ir aplinką (gamtą), ir dirvožemį, dirbam kartu su gamta naudodami sistemą, kai laukuose auginamas augalas siekiant gauti žaliavą produktui, auga kartu su kitu augalu, kuris jį apsaugo nuo kenkėjų ar ligų“, – sakė ūkininkė, bet neslėpė, jog 11 proc. iš patikrinamų ekologiškų produktų vis tik aptinkama pesticidų likučių.
Anot pranešėjos, dažniausiai taip yra dėl to, kad tyrimus atliekančios laboratorijos dirba labai preciziškai, tad atranda pačius mažiausius likučius. Visgi tai nereiškia, kad ūkininkas peržengia reglamentuotas normas, o aptikta, anot pašnekovės, nelygų pavojinga: „Pesticidai – tai medžiagos, skirtos naikinti kenkėjams ar kovoti su pavojingomis augalų ligomis. Jos lieka dirvožemyje, augale ir jų išnykimas yra gan ilgas procesas. Bet jei kažkam gali pasirodyti, kad 11 proc. yra daug, galiu pasakyti, kad įprastiniuose produktuose šis rodiklis siekia net 46 proc.“.
Kuo pasižymi ekologinė gyvulininkystė?
Užbaigdama ekologinės augalininkystės temą, L. Meilutė-Datkūnienė akcentavo, jog ūkininkas privalo užtikrinti sėjomainą. Tai reiškia, kad viename lauke negalima daugybę metų iš eilės auginti to paties augalo: privalu leisti dirvai pailsėti, atsistatyti ir susigrąžinti naudingus dirvožemio mikroorganizmus, kurie garantuoja sveiką ir gerą derlių. Šiam procesui įvykti padeda plote pasėjama kitokia kultūra ar lauką paliekant apskritai tuščią.
Pranešime taip pat apžvelgti ir ekologinės gyvulininkystės principai. Šie – ganėtinai paprasti: ganykloje karvių bandai privalo būti įrengta pastogė pasislėpti nuo saulės, galvijai negali būti rišami, o pievoje turi būti visą laiką prieinamas geriamas vanduo. Maži veršeliai privalo augti bandoje – negali būti atskirti po vieną, o šaltuoju periodu gyvulius jau suvarius į fermas, nepaisant to, kad yra įrengtos atskiros vietos kiekvienam gyvuliui, jie irgi negali būti pririšti, kad bet kada galėtų išeiti iš savo vietų.
Ekologinis nelygu natūralus
Pristačiusi esminius ekologinio ūkininkavimo pricipus, ūkininkė kalbėjo apie ekologiškos produkcijos ženklinimą ir atpažįstamumą vartotojui: „Svarbu pabrėžti, kad ekologinis nelygu, tiesiog, natūralus. Galime turėti, sakykim, natūralių dalykų, bet jie nebūtinai yra ekologiniai. Nes, pasikartosiu, ekologinis produktas yra sertifikuotas produktas. Sertifikavimą liudija specialūs ženkleliai ant produkto pakuotės. Vienas jų – lapo paveikslėlis. Tas lapas gali būti žalias ir juodas. Lygiai taip pat yra specialus ženklas, žymintis „Ekologinį žemės ūkį“. Lietuvoje rinkai tiekiami produktai visada turės tokį ženklą. Tai – Lietuvoje patvirtintas ženklinimas ir jis privalo būti ant visų ekologiškų produktų. Yra dar du ženkleliai: „Kokybė“ ir „Nacionalinė kokybė“. Jie dažnai surandami ir ant daržovių ir vaisių pakuočių. Tačiau… Nors tai irgi yra tam tikras sertifikatas, bet šie produktai nėra ekologiniai. Tokiam sertifikatui gauti yra keliami šiek tiek mažesni reikalavimai, nei ekologiniam produktui“.
Prie paminėtų atpažįstamumo rodiklių buvo priskirtas ir dar vienas – žalios rakto skylutės – ženklas, kuris taip pat žymi sveikesnį, tačiau ne ekologišką produktą. Anot specialistės, minėtu ženklu žymini mažiau pridėtinio cukraus turintys produktai.
Naudą liudija mokslininkai
Informaciniame pranešime L. Meilutė-Datkūnienė kalbėjo ne tik apie ekologiško maisto-produkto atpažįstamumą ir auginimo-gaminimo principus, bet palietė ir svarbiausią temą – maistingumą.
„Čia einam šiek tiek „giliau“. Moksliniai ištyrimai rodo, kad ekologiškame maiste yra daugiau kai kurių bioaktyviųjų junginių. Stebima, kad nuo 18 iki 69 proc. didesnė kai kurių antioksidantų koncentracija, net 50 proc. daugiau Omega-3 rūgščių. Rezultatai – pakankamai išraiškingi. Yra daugybė tyrimų, liudijančių ekologiško maisto vertą. Vienas jų man itin patiko: 2024 m. atliktas tyrimas su vaikų grupe, kurie turėjo tam tikrą uždegimą – jų kraujo CRB (reaktyvinio baltymo) rodikliai buvo padidėję. Jiems net 40 dienų buvo taikyta ekologinio maisto intervencija – įprastos mitybos racione sąmoningai buvo padidintas ekologiškų produktų kiekis. Ir buvo pastebėta, kad labai ženkliai ir greitai CRB rodikliai pradėjo mažėti. Vienas naujausių tyrimų, atliktų vos pernai, buvo dėl vaikų alergijų. Jame dalyvavo stiprias alergines reakcijas turintys asmenys, kurie tam tikrą laiką vartojo ekologinį maistą ir alergijos jiems sumažėjo arba nebe taip stipriai alergizavo tam tikri alergenai“, – informacija dalijosi pranešėja.
Minėti tyrimai, anot jos, atlikti buvo ne Lietuvoje, tačiau ir mūsų šalyje yra puikių pavyzdžių. Kaip unikalų variantą L. Meilutė-Datkūnienė išskyrė Ukmergės rajone veikiančias ikimokyklinio ugdymo įstaigas, kuriose vaikai jau beveik dešimtmetį valgo tik ekologiškus produktus. Nors tokią kryptį įstaigos pasirinko ne dėl tyrimų, pasidomėjus rezultatais paaiškėjo, kad auklėtojos bei mokytojos jau pirmaisiais metais pastebėjo ženkliai sumažėjusį vaikų sergamumą ir stabilesnį lankomumą, nei buvo iki tol.
Pranešėja pasidžiaugė, kad Rokiškyje šį rugsėjį taip pat atsirado viena įstaiga, nusprendusi iki Naujųjų metų daugiau nei 50 proc. vaikams tiekiamo maisto raciono sudaryti iš ekologiškų produktų.
Naudą liudija ir vyresniems
Pristatydama dar daugiau pavyzdžių, apimančių jau suaugusiuosius, L. Meilutė-Datkūnienė pasidalino Prancūzijos mokslininkų atliktų epidemiologinių tyrimų, kuriuose dalyvauja didelė masė žmonių, rezultatais. Pavyzdžiui, net 70 tūkstančių tos šalies gyventojų nuolatos stebi savo mitybą ir teikia duomenis mokslininkams, kurie pastebėjo, kad daugiau ekologinio maisto vartojusi grupė turėjo 25 proc. mažesnę santykinę bendrą vėžio riziką. Kitame tyrime dalyvavo 62 tūkst. respondentų, iš kurių 31 proc. turėjo mažesnę nutukimo riziką, 35 proc. – antro tipo diabeto riziką.
„Tai ką rintis vartotojui? Svarbiausia, be abejo, yra bendra mitybos kokybė ir jeigu yra galimybė, stengtis įtraukti į racioną vis daugiau ekologiškų produktų. Žinant pagrindinius principus, kuriuos šiandien priminiau dar kartą, tai nėra labai sudėtinga. Svarbu žiūrėti ne į reklaminius šūkius ar tą pirmą etiketę, o skaityti, kas parašyta ir atrasti tą ekologinio produkto ženklinimą. Manau, kad žmogaus sveikata yra ne kažko vieno (mitybos, sporto, požiūrio) indikatorius, tai yra mūsų gyvenimo būdo rodiklis“, – būti sveikiems atsisveikindama linkėjo L. Meilutė-Datkūnienė.
Užs. Nr. R1717
