Kryžių teko nupjauti
Kryžius pastatytas toje vietoje, kur 2025-aisiais buvo atlikti kasinėjimai ir atrasti NKVD sušaudytų laisvės gynėjų palaikai. Jame įamžintos keturių Kalučiškių kaimo jaunuolių – Napalio Kušlio, Albino Kilo, Leono ir Broniaus Pajadų – pavardės. 1945 m. birželio 24-ąją jie, atsisakę tarnauti okupacinėje armijoje, buvo sušaudyti be jokio teismo – čia pat, ištraukti iš bunkerio, išsikasto Leono ir Broniaus tėvų žemėje.
Išlikęs prisiminimas, kad Pajadų motina rinko sūnų smegenis ir palaidojo jas šalia bunkerio, Vazajaus ežero pakrantėje. Artimiesiems nebuvo leista palaidoti sušaudytųjų kūnų – jie buvo sumesti į tranšėją prie Jūžintų kapinių tvoros. 2020 m. šalia buvusio bunkerio pastatytas medžio drožėjo Vidmanto Zakarkos ąžuolinis kryžius buvo jau ketvirtasis – tris ankstesniuosius sunaikino laikas, ketvirtą teko nupjauti.
Pageidavo žemių savininkas
Kryžius buvo nupjautas, atnaujintas, perdažytas ir iš Kalučiškių kaimo perkeltas prie Jūžintų senųjų kapinių tvoros. Jį atnaujino ir perdažė meistras Vidmantas Zakarka. Kryžiaus perkėlimo darbais rūpinosi Jūžintų seniūnija.
Sušaudytų nekaltų žmonių atminimu jau daug metų rūpinasi kaunietė Vida. Tačiau ji nenorėjo komentuoti kryžiaus perkėlimo aplinkybių ir teigė apskritai nenorinti, kad apie tai būtų rašoma. Kodėl? Kas atsitiko, kad puoselėtas laisvės kovotojų atminimas staiga tapo nepageidaujama tema? Juk ne NKVD laikai.
Pavyko sužinoti tik tiek, kad naujasis žemės savininkas pareikalavo kryžių iškelti iš jam priklausančios žemės. Visos pastangos to nedaryti buvo bevaisės.
Rita BRIEDIENĖ
