Gražiausias ir mieliausias
Minint Sausio 13-osios įvykių 35-metį, Lietuvos šaulių sąjungos Vlado Putvinskio-Pūtvio klubas pasiūlė šiai progai pagaminti atminimo medalius „Šaulys – Laisvės gynėjas“. Kaune, Karininkų ramovėje, jais buvo apdovanota 160 šaulių, 1991 metais dalyvavusių ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Tarp jų – rokiškėnai Algis Veikšys ir Arvydas Bieliūnas.
„Šis medalis man pats gražiausias ir pats mieliausias. Praėjo 35-eri metai – mus prisiminė“, – kalbėjo A. Veikšys. Jis apdovanotas ne tik šiuo medaliu – jam įteikti ir kiti valstybės bei organizacijų apdovanojimai: LR krašto apsaugos sistemos medalis „Už nuopelnus“, LR Prezidento dekretu – Lietuvos Valstybės apdovanojimas „LK kūrėjų savanorių medalis“, trečio ir antro laipsnio pasižymėjimo ženklai „Už nuopelnus šaulių sąjungai“, ženklas „Už nuopelnus Rokiškio kraštui”, suteiktas LŠS garbės šaulio vardas.
Tarp gynėjų – du rajono šauliai
„Net labai sunkiu momentu pinigų gali pasiskolinti, bet niekas niekada tau nepaskolins laiko“, – lyg norėdamas sugrįžti į praeitį tarstelėjo A. Veikšys. „O jūs ar skolintumėt?“ – pasiteiravau. Pašnekovas nusijuokė. „Jo nepaskolinsi ir nesugrąžinsi atgal. Tik prisiminimai…“ – sakė jis. Prisiminimais ir nuklydome į 1991-uosius.
Rajone tuo metu dirbta neoficialiai – buvo telkiami žmonės į Savanorišką krašto apsaugos tarnybą. Dar prieš Sausio 13-osios įvykius buvo užuominų ją kurti: sudaromi sąrašai žmonių, kurie eitų ginti šalies nepriklausomybės. „Ir štai atėjo pranešimas: kovo 1–12 dienomis turime vykti saugoti Lietuvos Seimo – tuometinės Aukščiausiosios Tarybos. Iš Rokiškio – 10 savanorių. Kovo 1 d. 9 val. jau buvome Aukščiausiojoje Taryboje“, – pasakojo A. Veikšys. Tarp gynėjų buvo du Rokiškio kuopos šauliai – A. Veikšys ir A. Bieliūnas.
Jausmas nebuvo saldus
„Mums priklausė Biržų ir Kuršėnų grupės. Jei sausio įvykiuose žmonės buvo raginami priešintis tyliu protestu, neprovokuojant užpuoliko, tai kovo mėnesį jau buvome ginkluoti. Turėjome atremti galimą OMON – specialiosios paskirties milicijos dalinių, vadinamųjų „juodųjų berečių“, – įsiveržimą į Aukščiausiąją Tarybą“, – pasakojo A. Veikšys, buvęs atsakingas už šių grupių žmones.
Kai kam buvo duoti du padegamieji buteliai – „Molotovo kokteiliai“ ir įsakyta blogiausiu atveju jais padegti Aukščiausiosios Tarybos biblioteką su visais joje saugomais dokumentais. Turėti keli mažo kalibro šautuvai, išvyniotos dvi priešgaisrinės žarnos.
Niekas nežinojo, kuo viskas baigsis, ir tas nežinios jausmas nebuvo saldus. Viską lėmė ir valdė didžiulis ryžtas. Juodosios beretės nepuolė. Nedrįso.
Į atsargą, bet laikinai
1991 m. sausio 17 d. – oficiali Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įkūrimo data. Rokiškyje – balandžio 1-oji. Kuopos vadu tuomet buvo patvirtintas A. Veikšys. Netrukus kuopa, suformuota iš 40–60 žmonių, išaugo į batalioną ir jau jungė tris kuopas. Apmokymai vykdavo kartu su kupiškėnais. Buvo suformuotas teritorinis gynybos štabas, kurio vadu paskirtas A. Veikšys. Šias pareigas jis ėjo iki 1997 m. balandžio 2 d. Tais metais dėl patirtos traumos teko išeiti į atsargą.
Aktyvi veikla su šauliais vėl prasidėjo 2009 m. – A. Veikšys buvo paskirtas Jaunųjų šaulių kuopos vadu ir tik 2017 m. pareigas perdavė kitam.
Už anų dienų riziką ir drąsą
A. Veikšys priklauso Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio klubui. Šio klubo nariai – keturi rokiškėnai. Klubo prezidentas Stasys Ignatavičius ir paskambino A. Veikšiui – jis pateikė užklausą, kurie Rokiškio rajono šauliai 1991 m. dalyvavo ginant Aukščiausiąją Tarybą, Spaudos rūmus ir Televizijos bokštą.
„Mano žiniomis, šaulių mes buvome dviese“, – sakė atsargos kapitonas. Už anų dienų neįtikėtiną riziką ir drąsą jiems ir buvo įteikti medaliai „Šaulys – Laisvės gynėjas“.
Kovoti už Lietuvą
„Jei dabar žmonės būtų pakviesti ginti Lietuvą, kaip manote, ar daug tokių būtų?“ – klausiu.
„Jei sudėtume šaulių ir savanorių skaičių, būtų dešimtys tūkstančių pasiryžusių ginti savo šalį. O ir sąmoningų žmonių prisirinktų daug. Būtų, žinoma, tokių, kuriems tas pats, bet didesnė dauguma, tikiu, eitų padėti Tėvynei. Net ir tie, kuriems nepatinka valdžia, kurie nusivylę Seimu, eitų kovoti už Lietuvą“, – įsitikinęs A. Veikšys.
2026 m. sausio mėnesio duomenimis, narystę Lietuvos šaulių sąjungoje pasirinko didžiausias piliečių skaičius nuo nepriklausomybės atkūrimo. Organizacijai šiuo metu priklauso 18 286 šauliai: beveik 12 tūkstančių suaugusiųjų ir daugiau kaip 6 tūkst. jaunųjų šaulių nuo 11 iki 18 metų.
Rita BRIEDIENĖ
