Lietuvoje vyraujant aukštai oro temperatūrai ir nedideliam kritulių kiekiui, dalyje šalies miškų pasiekta aukščiausia gaisringumo klasė, skelbia Valstybinių miškų urėdija (VMU).
VMU regioninių padalinių duomenimis, šiais metais, iki gegužės 29 d., Lietuvos miškuose užregistruoti 35 miško gaisrai 6,01 ha plote. Gelbėtojai pagal pranešimus apie kilusius miško gaisru, buvo išvykę į gaisravietes daugiau nei 75 kartus.
„Pastarosiomis dienomis dėl itin sausų ir karštų orų situacija dėl galimo miško gaisrų kilimo Lietuvos miškuose sudėtinga. Visoje šalyje vyrauja vidutinis ir didelis gaisrų pavojus – III ir IV gaisringumo klasės, o Druskininkų regione pasiekta aukščiausia, V gaisringumo klasė“, – sako VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
VMU pabrėžia, kad pusė Lietuvos miškų yra didelio ir vidutinio gamtinio degumo miškai, kuriuos sudaro pušynai ir eglynai, o didžiausiais miško gaisrų rizikos pavojus yra būtent spygliuočių iki 40 metų medynuose.
Mažo gamtinio degumo miškai – lapuočių medynai, tačiau priklausomai nuo meteorologinių sąlygų ir šiuose miškuose gali kilti žemutiniai bei durpiniai požeminiai gaisrai.
Miškininkai taip pat pastebi, kad dažniausiai miško gaisrai kyla dėl neatsakingo miško lankytojų elgesio – paliktų be priežiūros ar ne vietoje kūrenamų laužų, netinkamai naudojamų kepsninių ar numestų nuorūkų. Tad miško lankytojai raginami elgtis atsakingai.
Kasmet Lietuvos miškuose kyla vidutiniškai pora šimtų gaisrų. Dalyje šalies miškų stebėjimą miškininkai vykdo antžemine automatine miško gaisrų tebėjimo sistema, kuri operatyviai užfiksuoja dūmus.
Prie monitorių pasikeisdama budi apie 50 žmonių komanda, miško gaisrų paieškai naudojami 27 dronai, 50 priešgaisrinių automobilių, 41 padidinto pravažumo lengvasis automobilis,budi 48 pagrindinės priešgaisrinės komandos, sudarytos iš 200 papildomai samdomų darbuotojų, rezervines komandas sudaro apie 950 specialistų pajėgos, kurios bet kuriu metu gali būti pasitelktos plintantiems miško gaisrams gesinti.
Eltos ir VMU inform.
