Kokia nauda?
Projekto nauda, A. Laužadžio teigimu, priklausys nuo parengto plano. „Šia programa galima spręsti pavėžėjimo, materialinės bazės atnaujinimo klausimus, daugiausia lėšų bus skiriama modernizuoti ugdymo procesą, privalomas dalykas – mokytojų kvalifikacijos kėlimas. Taip einama didžiųjų mokyklų atnaujinimo link, dėl to mažosioms ir neskiriamos lėšos. Penkerių metų projekto esmė tokia, kad visur gerai padaryti nėra galimybių, todėl modernizuojamos didžiosios mokyklos, kad visi galėtų pasinaudoti“, – sakė A. Laužadis.
Programa siekiama mažinti mokymosi sąlygų ir pasiekimų atotrūkius tarp savivaldybių ir tarp skirtingų tos pačios savivaldybės mokyklų, atnaujinti ir sustiprinti jau veikiančias mokyklas, kad visi vaikai turėtų geriausias sąlygas mokytis, nesvarbu, kokioje aplinkoje jie auga.
Ar „Tūkstantmečio Lietuvos“ projektas supriešins didžiąsias ir mažąsias mokyklas (arba tas, kurios gaus lėšų pagal šį projektą, ir tas, kurios negaus), kaip prognozuojama?
„Savivaldybė jau pakvietė mūsų rajono mokyklas dalyvauti pirmajame projekto etape. Kodėl siūloma dalyvauti šioms mokyklos, mums buvo logiškai paaiškinta, nes jos atitinka keliamą vaikų skaičiaus reikalavimą, o Kamajų gimnazija jau dalyvavo kokybės krepšelio projekte ir turėjo galimybę sustiprinti mokymosi bazę bei mokytojų kvalifikaciją. Žinoma, tai dar ne galutinis sprendimas, kaip minėjau, tai pirmasis etapas ir tik svarstymo galimybės. Sveika konkurencija visada yra naudinga ir jei mokykloms reikės pakovoti įrodinėjant, kad jos vertos dalyvauti šiame projekte, nematau čia nieko blogo. Todėl manau, kad susipriešinimo neturėtų būti, nes tai vyksta skaidriai ir atvirai, dalyvaujant visiems mokyklų direktoriams. O ir pačia programa bus siekiama mažinti mokymosi sąlygų ir pasiekimų atotrūkius tarp savivaldybių ir tarp skirtingų tos pačios savivaldybės mokyklų, atnaujinti ir sustiprinti jau veikiančias mokyklas, kad visi vaikai turėtų geriausias sąlygas mokytis, nesvarbu, kokioje aplinkoje jie auga“, – sakė Dainora Mineikienė, vadovaujanti Rokiškio rajono švietimo įstaigų vadovų asociacijai.
Turės būti atviros
Vienas pagrindinių programos principų – tinklaveika. Tai reiškia, kad programoje dalyvaujančios mokyklos turės būti atviros, bendradarbiauti su kitomis mokyklomis, dalytis turimais intelektiniais resursais ir infrastruktūra“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Tikimasi, kad programoje dalyvaus ne mažiau kaip trys vienos savivaldybės mokyklos, jei tiek jų savivaldybėje yra. Programoje gali dalyvauti pradinės, pagrindinės mokyklos, progimnazijos ir gimnazijos, kuriose mokosi ne mažiau kaip 200 vaikų ir kurios nevykdo mokinių atrankos.
Programoje dalyvauti apsisprendusios savivaldybės atliks savo švietimo būklės analizę. Vėliau, iki birželio mėnesio, padedant „Tūkstantmečio mokyklų akademijos“ ekspertams, parengs pažangos planą apie savivaldybės švietimo sistemos būklę ir kaitą, spręstinas problemas, siekiamo pokyčio tikslus, tobulintinas sritis ir joms reikalingas investicijas. Iki pažangos plano patvirtinimo savivaldybės turės numatyti ir suderinti mokyklų tinklo stiprinimo pakeitimus.
Po kokių 15os metu mokyklos liks tik Rokiškyje.
investuoja ir modernizuoja tam, kad modernias uždarytų????