– Nuo 2014 m. vasario esate Rokiškio „imigrantas“. Pirmajame interviu „Gimtajam…“ sakėte: „Žinojau, kur einu.“ Šiandien galite pasakyti, kur per pustrečių metų „nuėjote“?
– Jeigu su humoru, tai atsakysiu taip: kadangi žinojau, kur einu, tai ir nuėjau, kur reikia. Jeigu rimtai, rotacijos komisijai pasiūlius man tęsti tarnybą Rokiškio rajono policijos komisariate, įvertinau viską: kokia darbo specifika rajone, probleminės sritys, koks kolektyvas ir kaip jis mane priims bei daug kitų klausimų. Todėl ir sakiau, kad „žinojau, kur einu.“
– Rajono kaimuose esančiose švietimo įstaigose mokinių ugdymo problemų kyla dėl to, kad dirba daug iš kitur atvykstančių mokytojų. Sakoma, jog dėl to nėra bendruomeninio ryšio, pedagogai atidirba nustatytas valandas ir išlekia. O kaip Jūs? Nuolat žiūrite į laikrodį, kada baigsis darbo diena?
– Bendruomeninio ryšio stokojama tikrai ne dėl to, kad į darbą atvykstama iš kitų rajonų. Manau, tai daugiau tarpusavio bendravimo stygius. Bendraujant, kalbantis tarpusavyje išsisprendžia daugybė svarbių problemų. Ir laikrodis (darbo laikas – aut. past.) neturi svarbios reikšmės. Bent jau man.
(Daugiau – šeštadienio „Gimtajame…“)
