Tikras egzotinis kampelis Aukštaitijoje
Už komunikaciją Rokiškio krašto muziejuje atsakinga Jolita Jurevičienė sakė, kad jubiliejinių metų proga muziejaus istorikai kas savaitę paskelbia faktą apie dvarą, taip pat nuotraukas, žemėlapių, dokumentų fragmentus. „Metų pabaigoje bus protų mūšis apie dvaro istoriją. Kas skaito istorikų skelbiamas žinutes, tas viską žinos“, – sakė J. Jurevičienė. O istorikų, kurie studijuoja raštus ir dokumentus, kas savaitę pateikiamos žinios vertos dėmesio, jei norit žinoti savo miesto istoriją, įvairiausius jos sluoksnius. Kas tose žinutėse? Pavyzdžiui, videosiužetas apie dvaro „magazyną“, pastatą, menantį laikus, kai dvaras buvo didelis ūkis. Pasakojama ir oficinos istorija. Pateikiama žinių apie pirmąjį dvaro sodininką Pilypą Arensą, kurio sūnus Leopoldas Arensas vėliau išgarsėjo kaip naujosios scenografijos kūrėjas. Istorikai mums duoda informacijos, kaip praeityje atrodė dvaras. Tarkim, rūmai turėjo tamsiai mėlyną, rožinį, geltonąjį, žydrąjį kambarius. Sužinome, kaip buvo ištapytos sienos, kokios sofos puošė kambarius. Įdomu ir tai, kad Rokiškio dvaro oranžerijose ir šiltnamiuose auginti bananai, apelsinmedžiai, figmedžiai, citrinmedžiai, taip pat palmės ir kaktusai. Trumpiau, tai buvo tikras egzotinis kampelis Aukštaitijoje.
Muziejininkai šiemet prašė rokiškėnų siųsti nuotraukas su dvaru. „Galbūt kas turi išskirtinių, senų fotografijų ar prisiminimų. Iš to, ką turim archyvuose ir iš to, ką žmonės atsiuntė, sudėliota mozaika. Mūsų mintis tokia, kad dvaras yra visų, ir visi kartu kuriame istoriją“, – sakė Jolita Jurevičienė.
Ar šiandien dar aktualu tai, kas nutiko 1801 metais?
„Rokiškio dvaras – Rokiškio miesto simbolis, kadaise buvęs ekonominis, kultūrinis, edukacinis bei inovacinis centras, lėmęs miesto evoliuciją. Šiemet šiam klasicizmo epochos architektūriniam pavyzdžiui – 225 metai. Dviejų šimtmečių istorija – kokia ji? Ar XXI a. ketvirtame ketvirtyje vis dar aktualu tai, kas nutiko 1801- aisiais? Koks būtų Rokiškis be Rokiškio dvaro? Ar dvaro architektūra, žmonės, istorijos gali įkvėpti veikti, kurti, saugoti, tyrinėti? Šie ir panašūs klausimai apie Rokiškio dvarą išlieka aktualūs visais šimtmečiais, o atsakymus kiekviena generacija formuoja vis kitus, bet tuo pačiu ir panašius“, – sakė Rokiškio krašto muziejaus direktorė Aušra Gudgalienė.
Ji priminė, kad minėdamas jubiliejinius 225 – uosius Rokiškio dvaro metus, Rokiškio krašto muziejus organizuoja renginių ciklą, kurį pavasarį pradėjo akademinis – edukacinis renginys apie Lietuvos dvarų virtuvę. „Kartu su istorijos tyrinėtoju Mariumi Daraškevičiumi susipažinome ir su išskirtine Rokiškio dvaro virtuvės istorija. Vėliau į dvarą pažvelgėme, kaip į klasicizmo stiliaus architektūros pavyzdį. Besidominčius istorija pakvietėme į ekskursiją „Dvaro matematika“. Klasicizmo motyvas vyraus ir rugsėjo pabaigoje, kuomet į Rokiškio dvare vyksiantį baigiamąjį „Muziejų kelio“ renginį suvažiuos visų Lietuvos muziejų atstovai. Prie Rokiškio dvaro įvyksta dažno rokiškėno svarbiausi gyvenimo įvykiai. Akivaizdu, kad rokiškėnų ši vieta yra viena labiausiai lankomų ir mylimiausių vietų. Dėkodami už tai, birželio pabaigoje kvietėme miesto gyventojus į bendryste alsuojantį Baltąjį vakarą.
Vienas mylimiausių vizualiųjų menų atstovų objektų Rokiškyje – Rokiškio dvaro rūmai. Tai liudija muziejaus dailės rinkinyje esantys paveikslai, kuriuose – dvaro ansamblio motyvai, bei gausybė nuotraukų internete, kai į paiešką suvedama „Rokiškis“. Kaip Rokiškio dvarą matė vienas žymiausių Lietuvos – Lenkijos dailininkų Napoleonas Orda, susipažinsime vieno paveikslo parodoje „Rokiškis. Tyzenhauzų rūmai – vaizdas nuo tvenkinio (1875 -1876)“. Po praėjusiais metais sėkmingos mokinių mokslinės konferencijos „Šaknys Rokiškyje, darbai Lietuvai“ apie didžius valstybės kūrėjus šių metų vėlyvą rudenį organizuosime antrąją mokinių mokslinių pranešimų konferenciją apie Tyzenhauzų šeimą. Įprasmindami dvaro pastatymo metus, Tyzenhauzų alėjoje planuojame įrengti paminklinę plokštę „Anno 1801“, – sakė laikraščiui Aušra Gudgalienė.
Pastatė ne tik rūmus
Rokiškyje Tyzenhauzai atsirado XVIII a. pradžioje. Tiesa, nuolat čia gyveno tik nuo XVIII a. pabaigos, kai Ignotas Tyzenhauzas rezidenciją iš Postavų Baltarusijoje perkėlė į Rokiškį ir įkūrė čia tėvoniją.
Rokiškio dvaro statytojas Ignotas Tyzenhauzas (1760-1822), vedęs Mariją Pšezdzieckytę, susilaukė keturių vaikų – dviejų dukrų ir dviejų sūnų: Konstantinas buvo žinomas to meto mokslininkas ornitologas, Rudolfas – karo mokslų specialistas, Sofija – rašytoja, Aleksandra – dailininkė. Labiausiai iš jų istorijai žinomi Konstantinas ir Sofija.
Tuo tarpu tėvas Ignotas Tyzenhauzas – gvardijos šefas, Šv. Stanislovo ir Baltojo erelio ordinų kavalierius ir Rokiškio dvaro rūmų statytojas – istorikams išskirtinė asmenybė yra ne tik todėl, kad pastatė Rokiškio dvaro rūmus. Anot istorikų, jis turėjo didžiulę įtaką ir Rokiškio raidai. Mat XIX a. pradžioje pagal klasicizmo stiliaus reikalavimus ne tik pertvarkė dvaro sodybą, bet ir patį senamiestį. Istorikė Onutė Mackevičienė yra redakcijai sakiusi, kad didžiausias I. Tyzenhauzo pasiekimas – Rokiškio senamiesčio performavimas įkuriant keturkampę aikštę: viename jos gale – Šv. Mato bažnyčia, kitame – nauja stilinga Rokiškio dvaro sodyba.
Rokiškėnai, einantys pro senąjį prekybos rūmų pastatą su kolonomis, vos pasukę iš Nepriklausomybės aikštės į Vytauto gatvę, galėtų atkreipti dėmesį į virš namo pirmojo lango ir karnizo viename akmenėlyje įrašytas dvi raides „IT”. Šios raidės analogiškos toms, kurios įrašytos Rokiškio dvaro rūmų fasade. Šitaip pasirašinėjo Ignotas Tyzenhauzas.
1905 metais grafo J. A. S. M. Pšezdzieckio iniciatyva Rokiškio dvaro sodybos rūmai buvo perstatyti. 1905 m. rūmų rekonstrukcijos projekto autoriai – architektai Karolis Jankovskis (1868 – 1928) ir Pranciškus Lilpopas (1870 -1937).
