Rokiškio Aukštaičių gatvės gyventojai nusivylę – po Laisvės gatvės kelkraščio remonto dalis problemų taip ir liko. Didžiausias priekaištas – įvažiavimai iš Laisvės gatvės. Ir ne tik į Aukštaičių gatvę, į kurią suka ir vilkikai, nes čia yra visuomeninių objektų, bet ir į visus įvažiavimus iki pat Vilniaus gatvės. Anot gyventojų, įvažiavimai palikti tokie pat siauri, kaip ir buvo iki remonto. „Didesnėms transporto priemonėms čia neįmanoma išsukti neužvažiavus ant bordiūro ir vejos. Tačiau ir lengviesiems automobiliams situacija ne ką geresnė – nepavyksta prasilenkti neniokojant bordiūrų – vejų pakraščiai išvažinėti duobėmis, jose po lietaus telkšo vanduo. Kaimas!“ – pasakojo „Gimtojo…“ skaitytojas.
„Yra projektas – ir viskas“
Gyventojų pastabos liko neišgirstos. Apie problemą, buvusią ir iki šaligatvio remonto, jie kalbėjo darbininkams dar klojant šaligatvį. Tačiau atsakymas buvęs paprastas: „Yra projektas – ir viskas.“
Toks požiūris, anot žmonių, kelia daugiausia nusivylimo. „Jei klaidos matomos statybos metu, kodėl jos netaisomos iš karto?“ – stebėjosi rokiškėnas.
Ieškoti kaltų ar prasmės?
Kyla natūralus klausimas – kas atsakingas už tokį sprendimą? Projektuotojai, rangovai ar užsakovai? Ir svarbiausia – ar, radus kaltus, kas nors pasikeistų? Darbai jau padaryti, o juos perdaryti brangiai kainuotų. Realybė išlieka ta pati: paklotas puikus, jaukiai gelsvas šaligatvis, tačiau nepatogumai liko. Ir vaizdas nekoks: išmaurotos duobės abipus keturių įvažiavimų. „O kur plėstis?“ – „Gimtojo…“ klausė valdininkas, jokiu būdu nenorintis skelbti pavardės.
Paminklas projektui?
Anot skambinusiojo, šie įvažiavimai iš Laisvės gatvės liks simboliu, primenančiu ne iki galo apgalvotus sprendimus. Šiandien tie per siauri įvažiavimai, verčiantys automobilius lipti ant bordiūro, gyventojams jau tampa savotišku simboliu – paminklu nepatogumui. Belieka tik sugalvoti jam pavadinimą.
Rita BRIEDIENĖ
