Be pagalbos nepajėgtų
Lašų kaimo bendruomenės pirmininkė Aldona Vingelienė pasakojo, jog darbai vyksta nuo praėjusio pavasario, šįmet baigtas išlieti pamatas. Didžiulis akmuo atgabentas iš Suvainiškio (Pandėlio sen.) apylinkių. Jis buvo apvalesnis. Pagal sumanymą, meistras Robertas Garuolis jį nuskėlė. Dabar akmens forma primena lašą.
Anot A. Vingelienės, tik iš šalies žiūrint atrodo, kad viską lengva padaryti. Visų pirma, teko įveikti biurokratines kliūtis: gauti žemės savininko leidimą statyti akmenį, su kelininkais suderinti atstumą nuo kelio ir pan.
Kita problema – finansinė. Bendruomenė aktyvi, tačiau nedidelė, jos sąrašuose tik 44 nariai, todėl paramos teko kreiptis į ŽŪB „Lašai“. Jos tuometis vadovas, šviesios atminties Zenonas Akramavičius, geranoriškai sutiko padėti. A. Vingelienė sako, kad be bendrovės pagalbos neišsiverstų: „Tai jų lėšos, transportas, darbininkai. Zenonas Akramavičius išrinko ir akmenį.“
Kas jame bus iškalta ar pavaizduota, nei meistras, nei A. Vingelienė nedaugžodžiavo, tik prasitarė, jog „bus pagal Zenono norus, jo matymą, jo viziją.“ Pasak R. Garuolio, darbų kartu su ŽŪB darbininkais imsis po Motinos dienos.
Atidengti akmenį planuojama rudens pradžioje, per kaimo šventę.
Atskleisti tik istorijos trupinėliai
Lašų kaimas garsus tapo susikūrus bendrovei, tačiau jo ištakas dar gaubia paslaptis. Kaimo bendruomenės narė Vita Mačiulienė žaismingai pasakoja: „Dvi paras sėdėjom muziejuje ir ieškojome, kada pirmąkart paminėti Lašai. Dokumentuose radom, kad anksčiausiai jie paminėti 1567 m. Nežinom, ar pirmąkart, bet anksčiausiai. Šią datą užtiko Giedrius Kujelis (Rokiškio krašto muziejaus istorikas – aut. past.). Bet tuomet kaimas vadinosi „Lašeliai“. 1802 m. bažnytinėje knygoje jau parašyta „Lašai.“ Kada Lašelių kaimas virto Lašais, lieka paslaptimi.
