Ištuštėjusios gatvės
A. Litvinas – sveikai besimaitinantis, daug sportuojantis ir itin keliauti mėgstanti žmogus, dabar priverstas laiką leisti ne sporto salėje, o savo bute. Pro jo langą matyti reguliuojamos automobilių sankryžos, po miestą besisukiojantys metro traukiniai bei žybsinčios prekybos centrų iškabos – tik žmonių nėra. Visai netoli Andriaus buto, Hangdžou mieste, 750 km nutolusiame nuo viruso židinio, yra kelios veikiančios vaisių parduotuvėlės ir maža šeiminė krautuvėlė, kurioje yra būtiniausių maisto ir higienos prekių, bet apsipirkti galima tik griežtai nurodytomis dienomis – kiekvienas asmuo gauna lapelį su atmintine, kuriomis dienomis gali žengti pro namų duris į lyg išmirusias gatves. Žinoma, postuose budi apsauginiai ir stebi nepaklusniuosius. Tačiau pašnekovo prigimtis kitokia – jis kartais nakčia, apsauginiams užmigus, išsliūkina į lauką pavaikščioti tam, kad mintys taptų aiškesnės, nes leisti dienų dienas tarp keturių sienų – itin sunku, juolab kai neaišku, kada baigsis karantinas.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
Greta Šliurpaitė
