Viena iš 14
Pirmuoju direktoriumi tapo Arvydas Udrys. Mokyklos kolektyvą sudarė apie 20 darbuotojų: Jonas Ražinskas, Povilas Kašiuba, Petras Usavičius, Stasys Milaknis, Antanas Seikalis, Viktoras Grunda, Viktoras Juodelis, Petras Glemža, Stasys Garuolis, ūkio dalies vedėjas Kazimieras Streikus, vyr. buhalterė Liucija Grundienė, sekretorė Regina Žėkaitė, vyr. meistras Jonas Kondratas ir kt.
Mokslą pradėjo trys traktorininko-mašinisto specialybės mokinių grupės – daugiau kaip šimtas mokinių. Mokyklos tikslas buvo rengti kvalifikuotus mechanizatorius. Pamažu prisidėjo ir kitos kaimui reikalingos profesinio mokymo programos: ekskavatorių mašinisto, elektromonterio, mūrininko, kalvio-suvirintojo. Jonas Atlavinis, vienas pirmųjų mokyklos meistrų ir auklėtojų, vėliau tapęs mokyklos direktoriumi, prisiminimuose rašė: „Sunki buvo pati pradžia, nes mokiniai buvo gana suaugę, rimti… Tuo metu elektrą gamino vietinė elektrinė ir 24 valandą ji būdavo išjungiama. Jei nespėdavau pasiruošti, tekdavo dirbti prie žvakės šviesos.“ Mokyklos materialinė bazė buvusi skurdi: penki teoriniai ir du praktiniai kabinetai, keletas nebenaujų traktorių ir pora savaeigių kombainų. Vaizdines mokymo priemones mokytojai gaminosi pasitelkdami moksleivius. Vadovėlių irgi nebuvo – moksleiviai mokydavosi iš mokytojo padiktuotų užrašų. Tokių mokyklų Lietuvoje tebuvo 14, todėl moksleiviai suvažiuodavo iš visos šalies, bet daugiausiai – iš Rokiškio, Zarasų, Anykščių, Kupiškio, Pasvalio ir Biržų rajonų.
(Daugiau – ketvirtadienio „Gimtajame…“)
