Vienur per daug, kitur – lopų durstymas?
Vienas jų – opozicijos atstovas Irmantas Tarvydis. „Tų neūkiškumo pavyzdžių yra daug. Pavyzdžiui, Pandėlio seniūnijai nupirktas traktorius „John deere“. Tai premium produktas, už tokią kainą būtų išėję du traktoriai, ne tik Pandėlio, bet ir kitai kuriai seniūnijai, kokybiški, tokio pat galingumo, tik ne tokio brangaus prekės ženklo. Apskritai, sakyčiau, kad stingama balanso ir racionalumo – kai kurios sritys perteklinai finansuojamos, o kai kurios, pavyzdžiui, keliai – lopas ant lopo, o tame lope skylė. Salų dvarui skiriamas milijonas eurų, o Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos pastatas kaip mokiausi prieš keturiasdešimt metų, tai niekas nuo tų laikų ir nepasikeitė. Nesuprantu, kaip per šitiek metų nesugebama rasti remontui pinigų. Mano akimis, vaikų mokymosi aplinka yra svarbiau už dvarą“, – mano I. Tarvydis.
Populistiškai tvarkomi pinigai?
Jam pritarė ir kitas tarybos narys Antanas Vagonis: „Šitiek daug biudžeto tikslinimų rodo planavimo ir strateginio mąstymo stoką. Palyginkime ir biudžeto sumas. Tarkim, kai aš buvau meru, savivaldybė turėjo išlaviruoti su 25 milijonais, o dabar – 60, bet jokių pokyčių nėra, nes negebama protingai paskirstyti. Biudžeto pinigai tvarkomi labai populistiškai.“ Pasak jo, problemų, kurioms reikia neatidėliotino finansavimo, yra ne viena. „Tai ne tik keliai, bet ir, pavyzdžiui, medicinos paslaugų prieinamumas. Taip pat reikia nedelsiant spręsti mokinių saugumo mokyklose klausimą. Kalbu apie narkotines medžiagas. Reikia programos, apjungiančios visuomenę, policiją, švietimą ir žiniasklaidą. Ar laukiam tragiškų rodiklių?“ – retoriškai klausė politikas. Jo žodžiais, reikia didinti finansavimą ir autobusų parko transporto atnaujinti, ir elektromobilių įkrovimo stotelių plėtrai. „Šnekama, kad anksčiau ar vėliau teks pereiti prie aplinkai netaršaus transporto. Bet infrastruktūra tikrai dar nėra tokiam transportui pritaikyta. Tų įkrovimo stotelių yra per mažai“, – įsitikinęs A. Vagonis.
Ar buvo galima sudėlioti kitaip?
Antai tarybos narys Tadas Barauskas sako, kad, jo akimis, savivaldybės biudžetas yra labai tvarkingai sudėliotas. „Tikrai nemažai darbų padaryta. Ir sporto kompleksas, ir daug remontų biudžetinėse įstaigose. Ar buvo galima sudėlioti kitaip? Visada galima. Kiekvienas mato pagal save“, – teigė T. Barauskas.
Tarybos narys Andrius Burnickas mano, jog 2023 metų biudžetas „normalus ir atitinkantis ekonomikos realijas“. „Neblogi metai, nes surinkta nemažai mokesčių. Vieni sklandesnių metų po visų ekonominių šuolių ir to, kas darėsi, kai karas Ukrainoje prasidėjo. Sutinku, kad keliams lėšų ženkliai per mažai, bet tai juk valstybinio masto problema. Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos skiriamos savivaldybėms Lietuvos automobilių kelių direkcijos. Kiek žinoma, kitiems metams numatoma jas didinti. Tik neaišku, kiek metų reikės, kol atsigausim“, – kalbėjo A. Burnickas.
Per metus paaugo dešimčia milijonų
Pasak rajono savivaldybės Finansų skyriaus vedėjos Redos Dūdienės, 2023 metų pradžioje biudžetas, sudaręs daugiau nei 50 mln. eurų, galutiniu tikslinimu padidėjo iki 60,4 mln. eurų. Didžiąją per metus padidėjusios sumos dalį sudaro valstybės dotacijos – kompensacijos gyventojams už šildymą, taip pat papildomai skirta 1,2 mln. eurų daugiafunkcės sporto salės statyboms. Iš viso šiam projektui iš valstybės investicijų programos skirta 2,2 mln. eurų. „Biudžetas nėra deficitinis, pajamos subalansuotos su išlaidomis ir su galimybe skolintis projektams“, – sakė R. Dūdienė.
Pasak jos, šiemet savivaldybė pasiskolino kiek daugiau nei pusė milijono eurų. Lėšos skirtos prisidėti prie Rokiškio ikimokyklinio ugdymo įstaigų „Ąžuoliukas“ ir „Nykštukas“ pastatų renovacijos.
Pritrūko ugniagesių algoms
Liūto dalis, net 21 mln. eurų, anot R. Dūdienės, skirta švietimui ir socialinei paramai (13,5 mln.), tačiau didžiąją dalį, t. y. apie pusę visų išlaidų, sudaro biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestis (29,6 mln.). Tiesa, tarybos komitetuose sunerimta dėl Rokiškio rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesių algų – trūko lėšų jų darbo užmokesčiui. R. Dūdienė aiškino, kad taip yra dėl to, jog ta pati problema visoje šalyje – trūksta dalies lėšų, arba tiksliau, valstybė skolinga. Aiškinta, kad gruodžio mėnesį neišmokėtą algos dalį ugniagesiai gaus po Naujųjų.
Straipsnyje politikų linksniuotiesiems keliams iš Kelių priežiūros plėtros programos lėšų, anot R. Dūdienės, skirta tik kiek daugiau nei pora milijonų.
Pirmenybė – būtinosioms funkcijoms užtikrinti
Patikslintas ir prognozuojamas biudžeto pajamų planas. Pajamas, kaip teigė R. Dūdienė, sudaro Europos Sąjungos finansinės paramos lėšos, valstybės dotacijos ir surenkami mokesčiai. Daugiausia planuojama surinkti gyventojų pajamų mokesčio (27,5 mln.), žemės mokesčio (1,1 mln.), žemės nuomos mokesčio (0,4 mln. eurų) ir nekilnojamojo turto mokesčio (338 tūkst.). Vietinės rinkliavos, arba vadinamojo mokesčio „už šiukšles“, planuojama surinkti 1,41 mln. Pašnekovė pabrėžė žodį „planuojama“, nes galutinės pajamos paaiškės 2024 metų sausio 10 dieną.
„Savivaldybė privalo užtikrinti būtinąsias funkcijas – biudžetinių įstaigų pastatų priežiūrą, šildymą, darbuotojų darbo užmokestį, nepasiturinčių gyventojų socialinę paramą, gyventojų pavėžėjimą ir kitas funkcijas“, – kalbėjo R. Dūdienė. Biudžetas, jos žodžiais, sudaromas pagal savivaldybės tarybos reglamente patvirtintą biudžeto rengimo tvarką. Suformavus naujų metų biudžetą, jis tikslinamas – gaunamos papildomos lėšos iš valstybės biudžeto, taip ir įstaigose, organizacijose atsiranda nenumatytų būtinų išlaidų, kurios įtraukiamos į biudžeto projektą ir teikiamos svarstyti komitetams.
