Prieš pat Žolinę, šeštadienį, Panemunėlio Šv. Juozapo Globos bažnyčios šventoriuje vyko plenero „Kun. Jono Katelės bendraširdžiai“ pristatymas. Jo metu sukurti du dailūs, išskirtiniai mediniai suoleliai – vienas skirtas Maironio, kitas – Juozo Tumo-Vaižganto atminimui.
Suolelių atkaltėse iškalti žodžiai: „Kas gražu – atsilieps, kas teisinga – nemirs, nors vandeniu, kalnais apklotum“ (J. Tumas-Vaižgantas), „Graži tu, mano brangi Tėvyne…“ (Maironis)“. Juos pašventino Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto mato bažnyčios diakonas Vilius Valionis. Menine programa šventę praturtino Pandėlio gimnazijos šv. Onos kuopos ateitininkai bei dainų atlikėja Deimantė Sadauskaitė. „Suoleliai išskirtiniai, mobilūs, funkcionalūs, liks stovėti šventoriuje“, – sakė panemunėlietė Virginija Mikalauskienė ir neabejojo, kad ant jų bus gera prisėsti, ir pridūrė, jog plenerą finansavo rajono savivaldybė. Taip pat vyko drožėjo J. Vizbaro darbų paroda.
Sekmadienį minėtos kunigo Kazimiero Vaičionio, kilusio iš Vieversynės kaimo,100-osios gimimo metinės. Jis buvo politinis kalinys, tremtinys, giesmių kūrėjas, vertėjas. Viena žinomiausių giesmių – „Viešpats pakrantėj stovėjo“ – būtent jo yra išversta į lietuvių kalbą. „Kun. Kazimieras Vaičionis buvo nuostabios sielos, tvirto charakterio asmenybė. Visas viltis dėl Tėvynės laisvės sudėjęs į eiles, lageriuose rašytomis eilėmis, jis kentėjo kartu su broliais ir sesėmis, giliai įsijausdamas į jų skausmus, netektis, neviltį. Turtingas dvasiškai, bet nekaupęs jokių materialinių turtų, pasirengęs paskutinius marškinius atiduoti jo prašančiam žmogui“, – apie jį kalbėjo V. Mikalauskienė. Atsiminimais, įspūdžiais dalijosi ir kiti panemunėliečiai. Vieversynės kaime, prie Vaičioniams skirto koplytstulpio, prasidėjęs paminėjimas tęsėsi Panemunėlio bažnyčioje, po šv. Mišių skambėjo „Gėlių kantata“.
