Finansiniai sunkumai ir svarstymai dėl ateities
Kultūros ir laisvalaikio rezidencija, veikianti dvare – socialinis verslas, nenešantis pelno, o rūmų išlaikymas, mokesčiai už elektrą, šildymą, kitas paslaugas nemaži.
B. Dapkienės teigimu, ekskursijos po dvarą, renginiai ir tautodailininkų organizuojamos parodos menkai tepadeda išlaikyti rūmus, nes bilietų į juos kainos nedidelės ir didesnio pelno už juos negausi. Norint pritraukti lankytojus reikalingos investicijos, kurioms pinigų sukaupti iš veiklos nepavyksta, o rėmėjų joms rasti nėra lengva, tad pagrindiniais rėmėjais iki šiol lieka Dapkų ūkis.
Dėl finansinių sunkumų Salų dvaro kultūros ir laisvalaikio rezidencijai jau kelintą kartą teko mažinti darbuotojų skaičių. Nuomos sutartis su savivaldybe baigiasi 2031 metais, o 2026-aisiais baigiasi su VVG pasirašytas socialinio verslo projektas “Salų dvaro kultūros ir laisvalaikio rezidencija”. Pasak B. Dapkienės, teks labai smarkiai svarstyti, ar asociacija norės ir galės tęsti socialinį verslą, ar paliks jau prikeltą dvaro sodybą kitiems investuotojams, kurie ateitų su savo sumanymais ir investicijomis.
Turizmo sezono naujienos
O kol kas rezidencija veikia ir šylant orams bei įsibėgėjant sezonui lankytojų vėl daugės. Juolab sezoną „dvariškiai“ pasitinka atnaujinę erdves ir paslaugas. Iš naujovių pažymėtinos dvi. Tik įėjus į dvarą, pirmo aukšto menėse lankytojus pasitinka menininkės Virginijos Kuosaitės-Knowles darbų paroda „Vilnoniukų pavasaris Salų dvare“, veiksianti iki gegužės 31 d. Šios kūrėjos iš vilnos velti dalykėliai, ne tik žvėreliai, bet ir kitokie spalvingi bei gražūs dirbiniai, vis dažniau rodosi mūsų krašto parodose ir tikrai yra verti pamatyti. Dalis jų dalyvavo ataskaitinėje Rokiškio tautodailininkų asociacijos parodoje ir buvo atrinkti į apskrities tautodailininkų parodą, vystančią Panevėžyje.
Kita, dar svarbesnė ir ilgiau veiksianti naujovė – interaktyvi istorinė degustacinė vakarienė „Peklelėje“. „Peklelė“ – kambarys už restorano salės gražiomis rankų darbo plytų sienomis ir arkinėmis lubomis, kuris iki šiol nebuvo dažnai naudojamas, nes uždaras ir neventiliuojamas, todėl buvo vėsus bei drėgnokas. Grafų laikais šioje rūsio patalpoje buvo laikoma mėsa, sovietmečiu priimami garbingesni svečiai, kuriems reikėdavo privatumo. Dabar specialiai šiai salei įsigyta viena paprastesnių ventiliavimo įranga, nes kitaip įrengti ventiliavimo sistemos neįmanoma dėl paminklosauginių reikalavimų, o sudėtinga rekuperacinė įranga dvaro valdytojams pernelyg brangi.
Užsisakiusiems degustacinę vakarienę bus ne tik pasiūlyti pačių dvaro virtuvės šeimininkių Neringos bei Dalios sukurti prabangūs patiekalai iš lašišos ar vištienos bei desertas. Ant ilgo balto stalo prieš savo akis valgytojai išvys originalų audiovizualinį skaitmeninės grafikos kūrinį bei išgirs pasakojimą apie dvaro istoriją nuo seniausių laikų iki šių dienų. Grafiką šiam reginiui sukūrė vilniškiai, IT įmonė BMK, kuri, pasak B. Dapkienės, džiaugėsi bene pirmuoju tokiu kūriniu Baltijos šalyse ir naudos jį pristatyti savo kuriamai produkcijai visoje Europoje. Kuriant šį darbą konsultuotasi su istorikais, kalbininkais, parengtas ir tekstas anglų kalba, orientuotas į svečius iš užsienio.
Kuriant degustacinės vakarienės meniu tartasi su istorinės virtuvės žinovais Rimvydu ir Anželika Laužikais, bendradarbiaujama su vietiniais gamintojais, tiekiančiais produktus – „Biorina“, tariamasi dėl galimo bendradarbiavimo ateityje su „Roksalos“ vynine.
Kalbėdama apie patį degustacinės vakarienės sumanymą, B. Dapkienė sakė, jog jį įkvėpė apsilankymai Balio saloje bei Islandijoje. Prireikė pusės metų, kol prisitaikyta prie esamų sąlygų, sukurti visi reikiami elementai ir lankytojams pasiūlytas galutinis produktas. Jis gerokai skiriasi nuo pradinės minties, bet puota ne tik skrandžiams, bet ir visoms juslėms – akims, ausims ir uoslei – garantuota.
