Turbūt ne vienas yra girdėjęs apie vienuolynuose iš gydomosiomis savybėmis pasižyminčių žolių, jų žiedų ar šaknų kurtus įvairius antpilus, likerius, trauktines, skirtus vartoti kaip vaistus. Bene garsiausias iš jų – Benediktino likeris, XVI a. sukurtas benediktinų vienuolyne Prancūzijoje. Jo receptas – ypač saugoma komercinė paslaptis.
„Šv. Mato arbata irgi labai tiks sveikatai, bet pirmiausia – bendrystei. Parapijoje vyksta daug veiklų, renkasi įvairūs būreliai, atvyksta svečių. Nėra nieko geriau bendrystei sutvirtinti kaip karštos skanios arbatos puodelis. Ypač darganotais rudens ar šaltais žiemos vakarais. Štai ir turėsime savo arbatą. Jos galės įsigyti ir besilankantieji mūsų bažnyčioje ar turistai – išsiveš ne tik įspūdį, bet ir apčiuopiamesnį prisiminimą“, – juokaudamas kalbėjo Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios klebonas Eimantas Novikas.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
