Rokiškio parapija
Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios statybą finansavo grafas Reinoldas Tyzenhauzas, o jam mirus darbus tęsė jo sesuo Marija. Tai buvo viena brangiausių statybų to meto Lietuvoje, kainavusi apie milijoną aukso rublių. Kurioziška tai, kad niekas tikslios sumos nežino. Grafų giminė konstatavo faktą, kad sąskaitų knygos pasimetė arba buvo sunaikintos, kad niekas vėliau negalėtų prikišti dvarui išlaidavimo. Bažnyčios interjeras – vienintelis XIX amžiaus Lietuvoje, kurį visiškai suprojektavo ir įrengė aukščiausios klasės užsienio specialistai iš Tirolio, Austrijos, Belgijos ir Prancūzijos – tiek gražaus meno atgabenta į šį kraštą.
Aleksandravėlės parapija
Aleksandravėlės Šv. Pranciškaus Serafiškojo dabartinę bažnyčią 1782–1796 m. pastatė vietos dvaro savininkas grafas Ignas Morikonis. Tai bene vienintelė to laikmečio bažnyčia Lietuvoje, turinti dvi mūrines varpines šonuose. XIX a. antroje pusėje net 30 metų parapijai tarnavo kunigas Pranas Savickas, žinomas kaip eiles rašantis kunigas. Kapinių koplyčioje ginklus slėpdavo 1863 metų sukilėliai. Bažnyčiai priklausė didelis žemės sklypas – net 30 hektarų.
Čedasų parapija
Čedasų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia – antroji Čedasuose, pastatyta XVIII a. pabaigoje. Yra žinoma, kad Mišių metu čia buvo skaitomas lietuviškas katekizmas – lietuvių kalbos draudimo metu tai buvo labai drąsus žingsnis. Klebono Juozapo Kuzmicko rūpesčiu, 1901–1913 m. pastatyta dabartinė akmenų mūro bažnyčia. Klebonas savo lėšomis prisidėjo statant kleboniją ir kitus parapijos pastatus, todėl buvo palaidotas bažnyčios kriptoje.
Duokiškio parapija
Duokiškio Šv. Onos dabartinė medinė liaudies architektūros formų bažnyčia atsirado 1906 m. Carinė valdžia nedavė leidimo statyti naujos bažnyčios, o leido tik remontuoti seną medinę koplyčią. Tuometinis kunigas Kazimieras Načionis ir parapijiečiai sugalvojo planą. Jie pradėjo statyti sienas aplink veikiančią koplyčią, jos neliesdami. Pastatę vieną naujo pastato galą, greitai nugriovė senosios koplyčios sieną, sujungė ją su naujuoju priestatu ir perkėlė altorių. Tada buvo nugriauta likusi koplyčios dalis ir skubiai užbaigta antroji bažnyčios pusė. Kai valdžios pareigūnai suprato, kas čia vyksta, Duokiškio bažnyčia jau stovėjo, o įstatymas formaliai nebuvo pažeistas.
Juodupės parapija
1938 m. nedideliame miestelyje iškilo milžiniška trijų navų medinė Aušros Vartų Dievo Motinos bažnyčia su 30 metrų aukščio bokštu. Statinys, suprojektuotas Rokiškio apskrities inžinieriaus Petro Lėlio, buvo pastatytas ant aukšto kalnelio, kur šiandien yra miestelio kapinės, ir išstovėjo vos šešerius metus – sudegė per Antrąjį pasaulinį karą. Dabartinė bažnyčia įrengta pastate, kuriame anksčiau buvo klebonijos ūkinis pastatas – daržinė.
Jūžintų parapija
Jūžintų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia – vienintelė tokio tipo vėlyvojo baroko šventovė ne tik Lietuvoje, bet ir visose Pabaltijo šalyse. Čia veikė vienuolynas. Vienuoliai buvo įsikūrę aštuoniose celėse už centrinio altoriaus. Norint pasiekti antrame aukšte esančias celes, reikėdavo įveikti net 75 laiptelius. Jūžintų vienuoliai gyveno itin griežtomis sąlygomis.
Kamajų parapija
Kamajų Šv. Kazimiero parapijos garsiausias vikaras buvo kunigas Antanas Strazdas, čia vikaravęs nuo 1824 metų. Jo gyvenimas buvo vienas didelis iššūkis to meto griežtai bažnytinei hierarchijai. Išpopuliarėjo jo sukurta giesmė „Pulkim ant kelių“. Kamajiškiai gali didžiuotis turėdami tokį autorių. Kurioziška tai, kad kūrinys buvo parašytas paprasta liaudies kalba ir pasaulietišku stiliumi, todėl bažnytinė valdžia ilgai juo piktinosi ir bandė drausti, tačiau žmonės giedojo taip garsiai, kad giesmė tapo neatsiejama lietuvių religinės tradicijos dalimi.
Kazliškio parapija
Kai Kazliškio apylinkių gyventojai 1901 m. prašė konsistorijos leidimo pasistatyti koplyčią, jiems buvo uždrausta pradėti statybas, kol nebus pastatyta Žiobiškio bažnyčia. Kazliškio Švč. Mergelės Marijos bažnyčios likimą išgelbėjo Kazliškio dvaro savininkė Adelė Brazauskienė. Ji sugebėjo gauti Rusijos vidaus reikalų ministerijos leidimą statyboms ir padovanojo sklypą.
Kriaunų parapija
Kriaunų Dievo Apvaizdos bažnyčia – dabartinė akmenų mūro šventovė statyta 1818–1829 m. Statyba rūpinosi Bagdoniškio ir Kriaunų dvarų savininkas Mykolas Romeris. Klebonas Juozapas Šileika prisidėjo prie bažnyčios statybos darbų. Čia gyveno ir kūrė žymūs lietuvių poetai Antanas Strazdas ir Antanas Vienažindys.
Lukštų parapija
Lukštų Šv. apaštalo evangelisto Jono bažnyčios statyba prasidėjo 1908 m., o baigėsi 1925 m. Šis procesas truko ilgiau, nei užtrunka užauginti vaiką iki pilnametystės. Vietiniai gyventojai taip norėjo bažnyčios, kad ne visada laikėsi architekto Staslavo Karpovskio parengto plano. Jie statė taip, kaip jiems atrodė geriau. Galutinis vaizdas nustebino net patį autorių. Nepaisant visų vagysčių, karo ir plano nesilaikymo, bažnyčia, pastatyta iš masyvių akmenų, stovi iki šiol, įrodydama, kad chaosas statybose kartais garantuoja ilgaamžiškumą.
Obelių parapija
Kurį laiką Obelių Šv. Onos parapijoje vargonavo garsus kompozitorius Mikas Petrauskas, pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ kūrėjas. Jis ne tik profesionaliai vadovavo bažnytiniam chorui, bet ir sugebėjo įsteigti vietinį orkestrą. Kartu su juo Obeliuose gyveno jo brolis Kipras Petrauskas, vėliau tapęs legendiniu operos tenoru. Apie 40 metų čia vargonavo Povilas Lotočka.
Onuškio parapija
Onuškio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje nėra jokių vidinių atramų: viskas laikosi tik ant medinių kaiščių ir sunėrimų. Onuškio bažnyčioje buvo pakrikštytas ir kitus sakramentus priėmė garsus būsimas išeivijos vyskupas Antanas Deksnys. 1921 m. birželio 21 d. čia jis aukojo pirmąsias Šv. Mišias. Šiandien džiaugiamės bažnyčioje vykstančiais restauravimo darbais ir reikšmingais atradimais – atskleidžiama tai, kas ilgus metus buvo paslėpta po tinku.
Pandėlio parapija
Pandėlio Švč. Mergelės Marijos Vardo dabartinė klasicizmo stiliaus bažnyčia pastatyta 1801 m. Pasaulinių karų metu parapija prarado visus savo varpus, o mediniai bokštai buvo sunaikinti. Istorinis teisingumas atkurtas 2006 m., kai Vokietijos tikintieji padovanojo naujus varpus. 1812 m. šioje parapijoje kunigavo garsus lietuvių poetas ir dvasininkas Antanas Strazdas, kūręs eiles bei giesmes.
Panemunėlio parapija
Panemunėlio Šv. Juozapo Globos bažnyčios statybos istorija išskirtinė. Prie jos statybos prisidėjo visi, kas galėjo: vyrai minkė molį, presavo plytas, jas džiovino ir degė, moterys aukojo po 50 kiaušinių, kurie buvo maišomi į skiedinį ir suteikdavo jam tvirtumo, o vaikai talkino nešiodami reikalingus daiktus. Panemunėlio bažnyčios bokštas išskirtinis tuo, kad tokio dvišakio bokšto neturi nė viena kita Lietuvos bažnyčia. Darbais rūpinosi kunigas Jonas Katelė. Dėl jo ilgametės veiklos Panemunėlio parapija spaudos draudimo metais tapo bene raštingiausia Lietuvoje. Kunigas parapijos kaimuose įkūrė slaptų mokyklų tinklą, pats rengė mokytojus ir aprūpindavo juos lietuviškomis knygomis. Parapiją nuolat krėtė Rusijos žandarai, tačiau slaptųjų mokyklų taip ir neaptiko.
Panemunio parapija
Panemunio Švč. Trejybės parapijos ištakos siekia 1620 m. Martynas Marcelijus Giedraitis čia įsteigė reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolyną, gyvavusį iki 1832 m. 1941 m. į Panemunį klebonu paskirtas kunigas Augustinas Liepinis. Jis rūpinosi bažnyčia, o po Antrojo pasaulinio karo ją suremontavo. Šioje parapijoje kunigas praleido visą likusį gyvenimą. Mirė 1977 m., palaidotas Rygoje.
Ragelių parapija
Ragelių Švč. Mergelės Marijos parapija oficialiai įsteigta 1936 m. vasario 5 d. Bažnyčios šventoriuje stovi medinė varpinė. Juokinga tai, kad ji vizualiai atrodo aukštesnė už pačią bažnyčią. Parapijoje kasmet rengiami garsūs atlaidai, liaudiškai vadinami Grūšine. Šis pavadinimas toks savitas, kad net tenka aiškinti jo kilmę tiems, kurie apie Ragelius girdi pirmą kartą.
Salų parapija
Salų Šv. Kryžiaus parapija išskirtinė tuo, kad iš jos kilo vyskupas Juozas Tunaitis, ilgus metus dirbęs Vilniaus arkivyskupijos augziliaru ir generaliniu vikaru.
Suvainiškio parapija
Suvainiškio Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia – įspūdingo akmens mūro šventovė, pastatyta 1892 m. parapijiečių lėšomis, vadovaujant kunigui Antanui Mackevičiui. Vos užbaigus statybas, Rusijos valdžia, įtarusi kunigą palaikius 1863 metų sukilėlius, ištrėmė jį į Tobolsko guberniją Sibire. Suvainiškio bažnyčia yra oficialiai įtraukta į tarptautinį Šv. Jokūbo kelią „Camino Lituano“. Tai viena pirmųjų stotelių piligrimams, kertantiems Latvijos ir Lietuvos sieną.
Žiobiškio parapija
Iš pirmo žvilgsnio Žiobiškio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia atrodo kaip stačiakampis masyvas. Tačiau tik nedaugelis žino, kad žvelgiant iš paukščio skrydžio ji sudaro idealų kryžiaus pavidalą. Prie bažnyčios turto gausinimo prisidėjo drožėjas Juozapas Majauskas. Jis tvirtino, kad kurdamas bažnyčiai paiso tam tikrų nuostatų: „Prie darbo sėdu tik geros nuotaikos, jausdamas vidinę ramybę. Net nusimušęs pirštą stengiuosi neištarti šventai vietai nederamo žodžio.“
