Ar tikrai per Velykas?
„Vaidas Kužiulis, skyriaus pirmininkas, muša Rokiškio bažnyčios velykinį būgną. Kviečia bendrystei, bet kitus būgno mušėjus rodo tik iš užpakalio“, – juokėsi „Gimtojo…“ skaitytojas.
Velykinis būgnas atnaujintas 2013 m. Tokius Lietuvoje turi tik keletas bažnyčių. Tai iš tiesų labai bendruomeniškas dalykas ir jokiu būdu ne politinis. „Ar pirmininkas tikrai mušė būgną Velykų sekmadienį, ar čia tik imitacija? Velykų būgnininkai rengiasi specialiais rūbais, o čia – bele kas, nepagarba…“ – kalbėjo rokiškėnas.
Vaido Kužiulio atsakymas
„Neslėpsiu: TS-LKD nariai yra labai aktyvūs. Kartu su manimi yra aplankę, lankosi ir ateityje lankysis įvairiose bendruomenėse bei jų organizuojamuose renginiuose. Tą galima matyti sekant socialiniame tinkle „Facebook“ paskyroje „TS-LKD Rokiškio skyrius“ skelbiamą informaciją. Nenuostabu, kad fotografijose skaitytojai mato mūsų krašto bendruomenių bei kūrėjų identiteto ženklus. Esame savo krašto patriotai ir ambasadoriai. Vienas iš mūsų tikslų – atkreipti dėmesį į viską, dėl ko verta aplankyti Rokiškį. Tarkim, po vieno iš vaizdo siužetų sulaukėme paklausimų, kur tai yra, kaip ta vietovė vadinasi, kaip ją surasti, kiek ilgai veiks ekspozicija. Andrius Burnickas pakalbėjo prie margučių – ir štai, kiek žmonių pamatė, kaip pasipuošusi Bajorų bendruomenė. Dijanos Meškauskienės atvejis iš viso išskirtinis – ji pati dirba Obelių laisvės kovų istorijos muziejuje, ir viena iš jos pareigų – prisidėti organizuojant parodas, kviesti jas aplankyti. Džiaugiuosi, kad savivaldybės tarybos nariai – tiek Dijana Meškauskienė, tiek Andrius Burnickas, tiek Algis Kazulėnas – dalyvauja visur, kur turėtų dalyvauti į išrinktas pareigas atsakingai žiūrintys kolegos. Jie randa laiko išklausyti žmones, pabendrauti su jais neskaičiuodami darbo valandų.
Dėl manęs paties tai nežinau, ar turėtume slėpti nuo žmonių, ką veikiame ir kuo užsiimame laisvalaikiu? Šv. Velykų išvakarėse šv. Mato bažnyčios velykinį būgną mušu daugiau nei 5 metus. Tai yra nuosekli mano pozicija, nepriklausomai nuo to, kokias pareigas einu, ir su malonumu laukiu kiekvienų metų galimybės prisidėti prie parapijos bendruomenės puoselėjamos tradicijos. Tai darysiu ir ateityje. Ir kitus kviečiu prisijungti prie šios gražios parapijos iniciatyvos – mūsų vaizdo įrašas kaip tik parodo, kad paprasti žmonės, o ne nusileidę angelai tuos būgnus muša. Jei kas turi, gali mušti net ir su gražiais, apeiginiais rūbais, kurių jau kelerius metus nėra. O dėl kitų mušėjų nugarų? Dvejopa situacija – ne visi nori būti fotografuojami, filmuojami, dedami į socialinius tinklus. Kita vertus, ten nėra tiek vietos, kad būtų galima filmuoti iš visų pusių. Džiugu, kad jūsų skaitytojai klausia: vadinasi, esame matomi ir girdimi. O tai mus skatina dar labiau veikti.“
Klaidinantis dalykas?
„Visiškai klaidinantis dalykas – Dijana Meškauskienė laiko margučius Obelių laisvės kovų istorijos muziejuje atidarytoje parodoje „Verpstės virsmas: nuo drožinio iki karpinio“. Prie nuotraukų – jokio komentaro, tad neaišku, ar ji demonstruoja savo margintus kiaušinius, ar Gitos Kolosovienės. Parodos afišoje D. Meškauskienės pavardės nėra“, – sakė skaitytojas.
Dijana Meškauskienė: „Staigmena“
„Staigmena man čia – tiesiog dirbu savo darbą kaip mokytoja, muziejininkė ir kol kas, deja (gal kam ir nepatinka), esu tarybos narė. Visada buvau aktyvi, renginius pati organizuoju, vedu, pati juos aprašau, pati viešinu tiek „Romuvos“ gimnazijos FB, tiek muziejuje, nes komunikacija, FB, renginiai, edukacijos, ekskursijos muziejuje yra mano kompetencijoje. (Ir visada stengiuosi būti taktiška, elgtis etiškai, „nelipti niekam ant galvos“ (kad ir toje komentuotoje nuotraukoje – juk parašyta, kad tautodailininkės margučiai, o jei žmogus prašo nusifotografuoti ir sako, kad nori su manimi kartu, tai mūsų darbas – bendrauti, atliepti lankytojų poreikius ir t. t.).
Man tai juokingi tokie „skundėjai“. Gal jie savo gyvenimo negyvena?.. Nesuprantu, kodėl čia kas piktinasi – tai paties skaitytojo problema… Tegu visi rašo, skelbiasi, pozuoja, viešinasi – visiems vietos po saule užteks. Kam nepatinka, tegu nežiūri – esame laisvi žmonės. Tik nepavydėkime – gyvenimas bus gražesnis. O kaip politikams ar partijoms, tai jie turi teisę reklamuotis, kurti savo reklamas, vietos viešos – juk neuždrausta atsistoti kažkur, kur gražu, patrauklu, juolab dabar ne rinkiminis laikas.“
Prie margučių alėjos
Skaitytojas minėjo ir Andrių Burnicką. Jis į kraštiečius kreipiasi iš Bajorų, kalba prie megztų margučių alėjos, labai visus sužavėjusios. „Daug jaukesnės nuotraukos, kur jis – tarp žmonių, kartu su rinkėjais, bet prie kiaušinių jam, turbūt, gražiau. Dar vienas konservatorius pasirinko Bajorų lėlių muziejų. Abu dalyvavo susirinkime Bajoruose, kur buvo teikiama Rokiškio kaimiškosios seniūnijos praėjusių metų ataskaita. Pasinaudojo kitų sukurta aplinka?“ – svarstė skaitytojas.
Andrius Burnickas:
„Net nežinau, kažkaip keista teisintis dėl to, kad nusifilmuota gražioje, visiems prieinamoje vietoje. Susirinkimas vyko Bajorų kultūros centre, tad ir nusifilmuota prie jo, puikioje margučių alėjoje. Niekur įraše nėra jokių klaidinančių teiginių, kad kažkaip prisidėjau prie tos alėjos puošybos. Jei fone matytųsi Rokiškio šv. Mato bažnyčia, tai negi reikėtų paaiškinimo, kad ne aš stačiau bažnyčią?“
Rita BRIEDIENĖ
