Ūkio ministrui – aštri rokiškėnų verslininkų pamokėlė, pasaldinta medumi

Vasario 23 d. Rokiškyje darbo vizito atvykusiam Ūkio ministrui Mindaugui Sinkevičiui verslininkai žodžių kišenėje neieškojo: atvirai pasakė, jog užtenka aptakiomis frazėmis ir ministerijų trafaretiniais pranešimais  „ant ausų kabinti makaronus“. Vienos svarbiausių šalies ministerijų vadovui teko nuryti priekaištų piliulę dėl regionų savivaldybių patiriamų diskriminacinių verslo galimybių, dėl begalinio biurokratizmo, smulkiajam verslui neįveikiamų kliūčių pretenduoti į ES investicijas, šalies valdžios institucijų vykdomos baudimo sistemos.

Startas – su savivaldybininkais

Ministro vizitas parsidėjo susitikimu su rajono vadovais ir savivaldybės administracija. Po trumpos pažinties ministerijos pareigūnai palydėti į AB „Rokiškio mašinų gamykla“ ir UAB „Skado medis“, kur susipažino su šių įmonių veikla bei verslo perpektyvų galimybėmis.

Svarbiausias kelionės akcentas paliktas vizito  pabaigai – Rokiškio dvare su ministerijos komanda susitikti  atvyko kelios dešimtys rajono verslininkų, pora verslo atstovų iš kaimyninio Kupiškio rajono.

Tikėjosi diskusijos, sulaukė skaidrių pristatymo

Beveik pilnutėlėje dvaro menėje aukšto svečio laukę verslininkai gyvai diskutavo, kokias problemas išsakys ministrui ir ko iš naujojo ministerijos vadovo tikisi. M.Sinkevičius, padėkojęs, kad rajono vadovai jį pakvietė į Rokiškį ir kad į susitikimą atvyko daug vietos verslininkų, su kuriais galės pasikalbėti „akis į akį“, perdavė žodį ministerijos specialistui,  kad šis išsamiai pristatytų 2014–2020 m.laikotarpio  ES fondų investicijų (Ūkio ministerija administruoja 1,025 mlrd. Eur) galimybes.

„Ministre, mums nereikia skaidrių, siūlau gyvą diskusiją“, – susitikimo eigą bandė pakreipti verslininkas Zenonas Akramavičius. Jis sakė, jog verslininkai raštingi, naudojasi internetu ir ministerijos skaidres gali studijuoti, kada tik turi noro ir laiko. Bet pakeisti numatytos susitikimo strategijos nepavyko: gerą pusvalandį verslininkams demonstruotos ES fondų investicijų skaidrės, prifarširuotos remiamų veiklų, tvarkų, rizikų ir galimybių, garantijų ir  finansavimo vingrybių. Išdėstytas pradžiamokslis apie klasterį ir verslo klasterizaciją, darbuotojų kvalifikacijos kėlimo būdus, konkurencingumo skatinimą, šių ir kitų sričių  finansavimo galimybes.

Nuėmė „rožinius akinius“

Studentišką paskaitą kantriai išklausę verslininkai ministerijos pareigūnams pateikė realia situaciją ir problemas, kurios smaugia rajono verslą. Rokiškio verslo klubo prezidentas, UAB „Ivabalte“ vadovas Irmantas Tarvydis sakė, jog didžiausias rūpestis – jaunų specialistų stygius, juos sulaikyti rajone reikia naujų sprendimų. Mieste  naujausias daugiabutis pastatytas prieš 25 metus,  o verslininkų užmojis jaunoms šeimoms pastatyti modernų daugiabutį „neįtelpa“ į jokių fondų paramą. I.Tarvydis prašė peržiūrėti investicinių fondų „eilutes“, kad iš socialinių fondų rastųsi paramos lėšų rastųsi ir tokia socialinei funkcijai.

Buvęs ilgametis rajono ūkininkų lyderis Vytautas Šlikas skundėsi, jog derlingomis žemėmis nepasižymintis mūsų rajonas skriaudžiamas – dalis teritorijos neturi žemo našumo žemių statuso, kėlė problemą dėl technikos, reikalingos  kalkinti dirvas, kurios žemdirbiai neturi galimybių įsigyti be paramos. Pasak jo, jeigu nebūtų tokio biurokratizmo ir galybės beveik neįveikiamų procedūrų paramai, situacija pasikeistų iš esmės.

Verslininkas Virginijus Gaučys piktinosi nuolat didinamais ir greitinamais apskaitos reikalavimais verslininkams, smulkiesiems taikomos didesnės atskaitomybės naštos nei stambiesiems šalies prekybos centrams, elektroninių važtaraščių sistema ir dėl jos trikdžių kylančiomis grėsmėmis.

Verslininkas Pranas Blažys kritikavo „valstiečių“ kovos su alkoholizmu politiką, kurios vienas tikslų – neleisti prekiauti alkoholiu parduotuvėms ir kavinėms, esančioms arčiau nei 200 metrų nuo vaikų ugdymo, sveikatos priežiūros, kultūros įstaigų. Pasak jo, priėmus tokią tvarką, rajono miesteliuose parduotuvės bankrutuos, nes beveik visos jos paklius į draudžiamą zoną. Panaši situacija ir Rokiškio mieste, nes didesnė dalis prekybos įmonių yra arčiau nei 200 metrų nuo minimų įstaigų. „Kas tinka Vilniuje ar Kaune – visiškai netinka rajonuose. Mes norime dirbti ir savo darbuotojams mokėti. Bet pasakykite, iš ko? Jau šiandien mano galvoje, kad  30 darbuotojų teks atleisti, jeigu bus priimti „valstiečių“ siūlomi sprendimai“, – konkrečiais pavyzdžiais verslo sunkumus iliustravo P.Blažys.

Raimondas Sirgėdas ministerijos pareigūnams pateikė niūrų rajono scenarijų. Pasak jo, beveik visi susirinkę verslininkai – versle 20-25 metai, o juos pakeisti pamainos – nėra: vaikai į rajoną negrįžta, nes nemato perspektyvų. Tad po 10-20 metų, jeigu nebus skubama keisti situacijos regionuose, anot verslininko, Rokiškį bus galima aptverti tvora, o už jos gyvenančius senyvo amžiaus rokiškėnus turės išlaikyti investicijomis gausiai šeriamas Vilnius.

Kupiškėnas verslininkas piktinosi, kad Valstybinė mokesčių inspekcija verslininkus tiesiog persekioja: tris dienas pavėlavęs sumokėti veną mokestį sulaukė sankcijos – užblokuotos visos įmonės sąskaitos, imta skaičiuoti 18 proc. dydžio delspinigiai, o mokestį nusirašiusi inspekcija, kurios mokesčių administravimo sistema neva labai tobula,  sąskaitas atblokavo „labai greitai“ – tik po savaitės.

Z. Akramavičius kritikavo paramos  projektų taisykles, investicinių projektų rengimui nustatytus per  trumpus terminus, biurokratine raizgalyne apsunkintas tvarkas paramai gauti. Jis ragino ministrą, visą vyriausybę ir Seimą prisiimti politinę atsakomybę ir pagaliau padaryti taip, kad visi pinigai, kuriuos darbuotojui ir už jį valstybei moka verslininkas būtų „išgryninti“: visa suma tektų darbuotojui ir jis pats mokėtų mokesčius valstybei. Tada,  Z.Akramavičiaus teigimu, darbuotojų atlyginimai būtų solidūs,  už save mokesčius valstybei mokantis žmogus turėtų teisę iš valstybės pareikalauti, o verslininkai nebebūtų priešinami su darbuotojais bei visuomenės ir valdžios „prausiami“, kad skriaudžia.

Į verslininkų klausimus, kaip ir priekaištus, konkretumo nesulaukta: ministerijos pareigūnai daugeliu atvejų „atsimušinėjo“, jog beveik visa tai, ką išsakė rokiškėnai – ne Ūkio ministerijos veiklos ir įtakos sfera.

Ant liežuvio galo – ir miškai

Susitikime neišvengta ir karščiausios pastarųjų savaičių temos – valstybinių miškų sistemos reorganizavimo. Ministras ir susitikime dalyvavęs Seimo narys Raimundas Martinėlis dėstė, jog radikalių sprendimų nebus: svarstomi keli variantai ir jie švelnesni, nei Aplinkos ministro Kęstučio Navicko pateiktos pirmosios strategijos.

„Gimtajam….“ duodamas trumpą interviu dėl planuojamos miškų sistemos valdymo pertvarkos ministras M.Sinkevičius sakė, jog pavasario sesija, kurios darbotvarkėje turėtų būti miškų klausimas, bus labai karšta, gal net su protestais. Pasak ministro, šiuo metu dėl urėdijų pertvarkos pateikti keli variantai, reorganizacijos modelius dėlioja, tobulina ir apie tai, kaip turėtų būti valdomi valstybės miškai, vyksta nesibaigiančios diskusijos tarp miškininkų ir su šia veiklos sritimi susijusių institucijų, savivaldybėse, Seime ir Vyriausybėje.

Pamokė, bet nepasišiukšlino…

 „Nieko negavau“, – po šio susitikimo sakė verslinkas V.Gaučys. „Mums tos paskaitos nereikėjo, tikėjomės racionalios diskusijos“, – rezimavo susitikimo rezultatą I.Tarvydis. Panašiomis nuotaikomis po susitikimo skirstėsi ir kiti didelę patirtį turintys verslininkai: jie juokavo ministerijos pareigūnų dėka dvare pasijutę verslo vadybos pradžiamokslio „studenčiokais“.

Nors pirmas blynas, anot verslininkų, ir prisvilo, bet svečiai iš Rokiškio išlydėti deramai: su mūsų krašto duona, sūriu, medumi ir nuoširdžiais palinkėjimais per kadenciją dėl verslo nuveikti daug gerų darbų.

Akimirkos iš susitikimo su Ūkio ministru (nuotraukos)