Trūksta lėšų
Kamajų seniūnijos seniūnė Lina Zolubienė sako, kad su gaunamu finansavimu dulkėtumas, purškiant žvyrkelius kalcio chlorido tirpalu, mažinamas tik neasfaltuotose Kamajų gatvelėse. „Kadangi gatvelės nėra labai plačios, tai nepurškia du kartus, nors pagal visas technologijas reikėtų tai daryti, bet vieną kartą. Dulkės šiek tiek lieka judresnės kelio šonuose, bet faktas, kad dulkėtumas mažėja. Tiek, kiek mums trūksta lėšų miestelio gatvėms palaistyti, tai skiriam iš savo biudžeto. Kiti seniūnijos kaimai, nepabijosiu pasakyti, bet… dulka. Ir dėl to vasarą sulaukiame nemažai gyventojų nusiskundimų. Deja, šiai paslaugai trūksta lėšų“, – apgailestavo seniūnė.
Žvyrkelių laistymas kalcio chloridu, kaip priminė L. Zolubienė, tai priemonė, taikoma nebe pirmus metus. „Pamenu, kad pirmaisiais metais buvo labai skeptiškai nusiteikusių ir neleido važiuoti transportui ir purkšti, nes atseit aplinką nuodija – nudžius augalai, net surūdys mašinos… Dabar pamačius, kad nieko blogo nenutiko, ir žmonių nuomonė pasikeitė – nori ir prašo šitos paslaugos“, – teigė Kamajų seniūnė.
Negali padėti
Tiesa, anot jos, žvyrkelių dulkės dusina ir kaimų, per kuriuos veda rajoniniai keliai ir kurių šeimininkė „Via Lietuva“, gyventojus. „Yra tokių kaimų, pavyzdžiui, Gučiūnai, – per šitą kaimą „eina“ pagrindinis kelias, pakankamai intensyvaus eismo. Nuo Kupiškio pusės žmonės važiuoja į Salas, jis žvyruotas ir labai dulka, tai labai gaila to kaimo žmonių, kurie turi dulkėmis kvėpuoti. Žmonės guodžiasi, kad „Via Lietuva“ to žvyrkelio nelaisto. Taip pat labai dulka Jūžintų kelias, kur viena paskui kitą mašinos važiuoja. Ten irgi ne mūsų kelias, bet seniūnijos žmonės skambina ir klausia, ką jiems tokiu atveju daryti, o mes nieko negalime padėti“, – tvirtino seniūnė.
Paklausta, kaip vertina žvyrkelių laistymo technine druska efektyvumą, pašnekovė atsakė, kad visuotinis žvyrkelių laistymas sumažintų jų duobėtumą: „Prieš laistant kelią druska, jis yra sugreideriuojamas ir tik tada palaistomas. Tos duobės netgi lėčiau išsimuša, nes jis lieka ilgiau tvirtas, lygus. Dėl žmogaus sveikatos tyrimo nesu darius, bet jeigu išduodami sertifikatai tiems tirpalams, tai netikiu, kad kenktų žmogui. O ant gyvatvorių ir kitų želdinių juk niekas nelaisto“, – dėstė L. Zolubienė.
Prioritetas – kur daugiau namų ir daugiau mašinų
Anot Pandėlio seniūnijos seniūno Algirdo Kulio, prioritetas – pagrindinė Panemunio kaimo – Sodų – gatvelė. Kitų kaimų gatvelėms, deja, tenka pripažinti, irgi neužtenka lėšų. „Aišku, kaimų žmonės labai norėtų mažiau dulkančių žvyrkelių, bet yra bėda dėl finansų. Panemuniui pirmenybė, nes ta gatve „verda“ labai judrus eismas, kelias platus, o gyventojų namai – prie pat pat kelio. Šiemet iš paskutinių vėl reikės kažką galvot, nes tikrai sulauksim žmonių skambučių. Ankstesniais metais dar bandėme laistymą Lebedžių kaime. Ten vasarą tikrai bjaurus reikalas. Aišku, ir kitų kaimelių žmonės norėtų, bet prioritetas – kur daugiau namų ir daugiau mašinų“, – kalbėjo seniūnas.
Bus nulaistyta 27 km žvyrkelių
Kaip teigė rajono savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjo pavaduotojas Augustinas Blažys, šiemet vietinės reikšmės žvyrkelių laistymui kalcio chloridu kelių priežiūros programoje numatyta 50 tūkst. eurų (pernai buvo 44 tūkst. eurų). Laistymo darbus atliks rangovas – UAB „Erlaim“. „Planuojama nulaistyti visus Rokiškio miesto žvyrkelius, taip pat lėšas padalinti kitoms seniūnijoms. Apytiksliai bus nulaistyta apie 27 km žvyrkelių. Iš viso Rokiškio rajone yra apie 1500 km vietinės reikšmės kelių ir gatvių su žvyro ar grunto danga. Iš jų apie 100 km yra žvyrkelių gyvenamosiose vietovėse, todėl, norint patenkinti visą poreikį, reikėtų kelis kartus daugiau lėšų, o tai reiškia, kad tektų sumažinti finansavimą asfaltuotų kelių remontui, greideriavimui ar pan.“ – paaiškino A. Blažys.
Pasiteiravome ir AB „Via Lietuva“ atstovų, ar šiemet bendrovė neplanuojanti žvyrkelių laistymo Rokiškio rajone ir jeigu planuoja, tai kuriose atkarpose numatoma tai daryti. Deja, atsakymo nesulaukėme.
