Klausykis ir giriančio sąžinės balso
Žmonių pilnoje šventovėje šv. Mišias aukojo svečias – kunigas Arūnas Simonavičius. Įtaigų pamokslą jis skyrė vaizdinių, kas yra Dievo apvaizda, aiškinimui. Kadangi Dievas daugiausiai mumis rūpinasi per kitus žmones, tad ragino pastebėti kitame, taip pat ir savyje, geras savybes, poelgius ir būtinai apie tai pasakyti. Ragino tapti pozityvesniems ir ieškoti gėrio ir grožio, o ne skirtumų. Taip pat šauktis draugų, tėvų, kunigų ir daktarų pagalbos, nes „kuo dažniau šauksimės, tuo jie įgys didesnį įprotį Dievo Apvaizdai per juos pasireikšti“.
Iš kunigo lūpų nuskambėjo dar vienas naudingas dalykas – skaityti knygas. Mat knygų neskaitymas – pirmas žingsnis į sielos pražūtį. Ką skaityti? Iš daugelio temų A. Simonavičius išskyrė Bibliją, Katalikų Bažnyčios Katekizmą, knygas apie savo charakterio pažinimą. Taip pat labai svarbu žinoti tėvų, senelių, prosenelių istoriją, jų charakterius ir nuveiktus darbus, kad suvoktum, „kur Dievo Apvaizdai per tave apsireikšti arba ko nedaryti, kad Dievo Apvaizdai nesukliudytum.“ Jei dabarties žmogus nori tapti jautrus gamtai, grožiui, išminčiai, jam reikia laikytis nusistatymo, kad ne jis pakenčia kitus, o kiti jį pakenčia; ne jis gali visko pamokyti, o kiti jį kažko gražaus pamoko.
Šv. Mišiose giedojo Vilniaus arkikatedros bazilikos didysis choras, vadovaujamas Bernardo Vasiliausko.
(Daugiau – antradienio „Gimtajame…“)
Atlaidai parapijos geri buvo, bet varpo kunigas negražino I Kriaunas. Manau Kriauniećiams varpas yra svarbus. O kunigui ne, nes jis tai ne Kriaunietis jam nesvarbu jis. O proga juk neeiline 200 metai nuo pastatymo baznyćios. AČIŪ gerbiamai Janinai už gerumą už dovaną kraŝtiećiams.