Trečiadienį Vilniuje tęsis aukščiausio lygio NATO viršūnių susitikimas. Antrojoje renginio dienoje dalyvaus ir antradienį į Lietuvą atvykęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis – jis dalyvaus naujai įsteigtos NATO-Ukrainos tarybos susitikime, spaudos konferencijoje su generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.
Antradienį NATO šalių lyderiai jau sutarė dėl esminio susitikimo dokumento – komunikato, kuriame numatyti sprendimai susiję su Ukrainos narystės Aljanse perspektyvomis, įsipareigota skirti daugiau asignavimų krašto apsaugai, patvirtinti regioninės gynybos planai.
Ukrainos narystė NATO – tik sąjungininkams pritarus ir įvykdžius sąlygas
Daugiausiai dėmesio viršūnių susitikimo kontekste sulaukė Ukrainos narystės NATO klausimas. Kyjivas tikėjosi gauti aiškų signalą dėl narystės perspektyvos, tačiau Vakarų lyderiai dar iki prasidedant susitikimui Vilniuje akcentavo, kad tęsiantis karui Ukrainai nebus leista prisijungti prie NATO gretų.
Po ilgų derybų dėl Kyjivo transatlantinės perspektyvos formuluotės susitikimo komunikate, Aljansas patvirtino, kad „Ukrainos ateitis yra NATO“. Taip pat sutarta atsisakyti narystės veiksmų plano (MAP), patvirtina ilgalaikė karinė parama. Taip pat nutarta oficialiai įsteigti NATO-Ukrainos tarybą ir suglaudinti dvišalius politinius ryšius.
Tačiau lūkesčiai dėl pakvietimo į NATO liko neišpildyti – komunikate nurodoma, kad tam kelias bus atviras tik tada, „kai sąjungininkai pritars ir kai bus įvykdytos sąlygos“. Visgi, kokie yra pastarieji reikalavimai, komunikate nenurodoma.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad „absurdiška“ nenustatyti Ukrainos narystės NATO termino. Taip jis teigė dar prieš paviešinant komunikate nugulusias kompromisines formuluotes.
Sutarta dėl didesnio finansavimo gynybai
Aljanso lyderių gretose pasiektas sutarimas ir dėl didesnių asignavimų gynybos biudžetams. Kaip teigiama Vilniaus komunikate, NATO narės įsipareigoja kasmet į krašto apsaugą investuoti ne mažiau kaip 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Taip pat nurodoma, kad mažiausiai penktadalis šio biudžeto turi būti skiriamas „pagrindinei įrangai, įskaitant susijusius tyrimus ir plėtrą“.
2 proc. BVP kartelę šiais metais turėtų pasiekti arba viršyti tik 11 iš 31 Aljanso narių – JAV, Jungtinė Karalystė, Suomija, Graikija, Vengrija, Lenkija, Lietuva, Estija, Latvija, Rumunija bei Slovakija.
Patvirtinti nauji regioninės gynybos planai
Antradienį NATO lyderiai patvirtino naujus ir, pasak generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo, „išsamiausius nuo Šaltojo karo pabaigos“ regioninės gynybos planus, kuriuose numatoma, kad Aljansas gebės nedelsiant reaguoti į jam kylančias grėsmes.
Artėjant lyderių susitikimui Vilniuje, Baltijos šalys siekė reikšmingo Aljanso įsipareigojimo stiprinti atgrasymo ir gynybinius pajėgumus Rytų flange. Antradienį patvirtintos deklaracijos tekste sveikinamos sąjungininkų pastangos stiprinti karinius pajėgumus geopolitiškai jautriame regione, akcentuojamas valstybių-narių pasiryžimas dėti pastangas stiprinti karinius pajėgumus.
Tuo tarpu Lietuvai aktualaus brigados dislokavimo klausimas minimas prieš metus vykusio Madrido NATO viršūnių susitikimo sprendimų kontekste.
„Vėl patvirtiname mūsų sprendimus, priimtus per Madrido viršūnių susitikimą, NATO rytiniame flange įvesti papildomas tvirtas, kovai parengtas pajėgas, kurios būtų padidintos nuo esamų kovinių grupių iki brigados dydžio vienetų tada ir ten, kur to reikės, paremtos patikimu, greitai pasiekiamu pastiprinimu, iš anksto nustatyta įranga ir sustiprintu vadovavimu bei kontrole. Dabar yra aštuonios daugianacionalinės kovos grupės“, – rašoma deklaracijoje.
Vilnius siekė, kad viršūnių deklaracijoje būtų referencija į Vokietijos įsipareigojimą Lietuvoje dislokuoti nuolatinį brigados dydžio karinį vienetą. Susitikimo išvakarėse prezidentas Gitanas Nausėda teigė manąs, kad „būtų naudinga NATO komunikate pasveikinti sąjungininkus už jų ryžtą stiprinti priešakinę gynybą“.
Uždegta „žalia šviesa“ Švedijos narystei NATO
Vilniuje taip pat uždegta „žalia šviesa“ Švedijos narystei Aljanse. NATO viršūnių susitikimo išvakarėse Turkija sutiko nedelsiant pateikti šalies parlamentui ratifikuoti Švedijos stojimo protokolus. Tokį sprendimą prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas priėmė po keletą valandų pirmadienį trukusio trišalio susitikimo su generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu bei Švedijos premjeru Ulfu Kristerssonu.
Be Ankaros, Švedijos narystę blokavo ir Vengrija. Tačiau Turkijai pakeitus savo poziciją, Budapeštas taip pat patikino, kad dokumentų ratifikavimas „tėra techninis klausimas“.
Turkijos vadovybė ilgą laiką blokavo Švedijos stojimą, teigdama, kad Stokholmas esą nepakankamai kovoja su „teroristinėmis organizacijomis“, turėdama omenyje kurdų Darbininkų partiją. Tuo metu Vengrija taip pat vilkino procesus, skelbdama, kad balsavimą dėl Švedijos narystės pavėlino iki rudens.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą, Švedija ir Suomija pasiprašė priimamos į NATO. Suomija tapo oficialia Aljanso nare nuo šių metų balandžio.
