Išgražėjo Respublikos, Taikos gatvės, kitąmet prasidės Kauno gatvės rekonstrukcija, iš mirties taško pajudės daugiabučių renovacija, statybos aikštelėmis taps Obelių, Kamajų bei Panemunėlio geležinkelio stoties gyvenvietės centrai. Pelnytai galime pasidžiaugti Panevėžio regione pirmaujantys įsisavinant Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšas.
Stabtelėkime metų sandūroje, įvertinkime nuveiktus darbus, prisiminkime išmoktas pamokas.
Besibaigiantys metai paženklinti savivaldos rinkimais. Suformuota rajono valdančioji koalicija žada tęsti oponentų pradėtus darbus ir kurti naujus projektus.
Kaip pristabdyti emigraciją, kaip atsakingiau vartoti strateginę Lietuvos prekę – gėlą vandenį?..
Ir į globalius, ir į kasdieniškai ūkiškus “Gimtojo Rokiškio” skaitytojų klausimus atsakė Rokiškio rajono meras Vidmantas KANOPA, vicemeras Egidijus VILIMAS, administracijos direktorius Aloyzas JOČYS, jo pavaduotojas Vytautas SAULIS, mero patarėjai verslui ir investicijoms Valerijus RANCEVAS bei ryšiams su visuomene Albinas URBONAS.
Apie projektus
– Kokie, Jūsų manymu, reikšmingiausi 2011-ųjų rajono įvykiai?
V.KANOPA:
– Pabaigti Respublikos – pagrindinės miesto gatvės bei Pandėlio gimnazijos sporto aikštyno rekonstrukcijos darbai. Man svarbus Rudolfo Lymano vardo suteikimas Rokiškio muzikos mokyklai. Labai džiaugiamės sulaukę puikios žinios: Rokiškio dvaro sodyba pripažinta patraukliausia šių metų Lietuvos turizmo traukos vietove!
– Kokie nauji projektai planuojami 2012-aisiais?
– Dauguma rajono savivaldybės administracijos išvestinių projektų, pagerinsiančių rajono infrastruktūrą, yra didelės apimties, jų įgyvendinimas trunka ne vienerius metus. Be to, pats projektas – ne tik infrastruktūros sukūrimas ar jos atnaujinimas, bet ir ilgos pasirengimo šiems darbams procedūros.
Kitais metais planuojame baigti įgyvendinti 2011 m. pradėtus nemenkus investicinius projektus: kompleksiškai sutvarkyti ir pritaikyti vietos gyventojų poreikiams Obelių, Kamajų bei Panemunėlio geležinkelio stoties gyvenvietės centrines dalis, įrengti viešąją turizmo infrastruktūrą prie Velniakalnio tvenkinio bei Sartų ežero Bradesių kaime. Planuojame užbaigti Senamiesčio progimnazijos, Pandėlio gimnazijos pastatų renovaciją, dienos stacionarui pritaikyti Rokiškio psichikos sveikatos centro patalpas, atnaujinti nestacionarias socialines paslaugas teikiančius Obelių ir Jūžintų pastatus, investuoti į daugelį rajono kaimų pastatus ir juos pritaikyti bendruomenių bei įstaigų poreikiams.
Kitais metais turėtume baigti įgyvendinti per 16 savivaldybės administracijos vykdomų projektų bei tęsti jau pradėtuosius.
– Kodėl šiais metais Rokiškyje įgyvendinta gerokai mažiau projektų nei kituose šalies rajonuose?
– Ar šis teiginys teisingas? Tik 2011-aisiais įgyvendinti 25 projektai. Jais pasiekti planuoti rezultatai sukurti ar atnaujinti infrastruktūrą.
Galiu drąsiai tvirtinti: Rokiškio rajono savivaldybė pagal ES struktūrinių fondų lėšų įsisavinimą užima pirmą vietą tarp visų Panevėžio regiono savivaldybių.
– Kokiais kriterijais vadovaujantis teikiami projektai Valstybės investicijų programos (VIP) finansavimui gauti?
E.VILIMAS:
– Rokiškio rajono savivaldybės administracijos ir savivaldybės įstaigų projektų rengimo bei įgyvendinimo koordinavimo grupė kartą per savaitę aptaria jau vykdomus ir dar tik planuojamus teikti projektus. Sulaukę informacijos apie ministerijų patvirtintas remiamas sritis, prioritetines metų kryptis, mes vertiname strateginiame plane numatytus objektus ir teikiame paraiškas.
Dalis projektų yra tęstiniai, pradėti prieš kelerius metus. Tarp tokių – Rokiškio kultūros centro, Juozo Tumo-Vaižganto vidurinės mokyklos ir jos bendrabučio, Kamajų Antano Strazdo gimnazijos, Juodupės šilumos tinklų rekonstravimo projektai.
Parengtos kelios naujos paraiškos: Pandėlio gimnazijos renovavimo, Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos pastato rekonstravimo ir modernizavimo, rajono ligoninės pastatų inžinerinių sistemų atnaujinimo, Rokiškio sveikatingumo, rekreacijos ir sporto komplekso statybos.
– Kokiu principu nustatomas projektų teikimo eiliškumas?
– Sistema labai paprasta: vadovaujamės Rokiškio rajono plėtros strateginiu planu. Su juo galima susipažinti savivaldybės internetiniame puslapyje www.naujas.rokiskis.lt, rubrikoje “Savivalda”.
– Kaip vertinate rajono ekonominę padėtį?
V.KANOPA:
– Rokiškis yra Lietuvos-Latvijos pasienio rajonas. Jam, kaip ir daugumai nuo sostinės nutolusių kaimiškų regionų, aktualiausios šios problemos: didelė migracija, nedarbas, demografinės problemos, išaugęs socialinių pašalpų gavėjų skaičius, menkas verslumas, labai mažos tiesioginės užsienio investicijos, nedidelis vienam ūkiui tenkantis žemės ūkio naudmenų plotas, menkai išplėtota transporto ir susisiekimo, švietimo, socialinės apsaugos, turizmo ir kitų sričių viešoji infrastruktūra.
Nepaisant šių problemų, rajonas turi ir savų privalumų: spartūs materialinių investicijų, pramonės produkcijos augimo tempai, išvystytas mažmeninės prekybos įmonių, kultūros centrų, bibliotekų ir muziejų tinklai, gana aukštas nusikaltimų išaiškinamumas, miesto ir kaimo privataus transporto lygis, sėkmingai optimizuojamas bendrojo lavinimo mokyklų tinklas.
Apie skolas
– Kokia rajono biudžeto dalis tenka savivaldybės administracijai išlaikyti?
V.KANOPA:
– Šiemet rajono savivaldybės administracijos ir seniūnijų specialistų atlyginimams mokėti, pastatams išlaikyti, transporto, elektros išlaidoms padengti skirta 8,1 proc. visų biudžeto išlaidų.
– Kiek rajono savivaldybė turi skolų?
– Gruodžio 1 d. savivaldybės kreditorinis įsiskolinimas siekė 27,3 mln. litų: 20,7 mln. – paskolos, 6,6 mln. – biudžetinių įstaigų įsiskolinimai. Iš pastarųjų net 5,1 mln. sudaro einamojo mėnesio įsiskolinimai ir tik 0,5 mln. – skolos ilgesniam nei 45 dienų laikotarpiui.
– Iš kokių bankų ir kam savivaldybė skolinosi? Kokia paskolų dalis grįš į rajono biudžetą, kai bus įgyvendinti ES lėšomis finansuojami projektai?
– Norėdami pasiskolinti skelbiame atvirą konkursą. Jį laimi bankas, pasiūlęs mažiausią paskolos aptarnavimo kainą. Savivaldybė yra pasiskolinusi iš DNB ir SEB bankų. Paskolos naudojamos tik investiciniams projektams įgyvendinti: skolintomis lėšomis 10-20 proc. prisidedame prie ES projektų bei atliekame avansinius mokėjimus. Visos šios lėšos grįžta įgyvendinus projektus. Deja, jų negalime skirti paskoloms grąžinti, nes šių pinigų reikia naujiems projektams vykdyti.
– Beveik trečdalis lietuvių emigravo, o šalies valdymo aparatas vis labiau pučiasi. Ar neturėtų mažėti ir valdininkų?
– Negalima tiesiogiai sieti valdininkų ir gyventojų skaičiaus. Nors gyventojų mažėja, bet socialiai remiamųjų daugėja. Socialinei paramai teikti reikia daugiau valdininkų. Šiemet iš rajono biudžeto išmokėta beveik 13, o iš valstybės biudžeto – 16 mln. litų socialinių pašalpų.
Analogiška ir kitų savivaldybės vykdomų funkcijų – žemės ūkio, švietimo situacija. Taip pat ES projektams įgyvendinti reikia papildomų žmogiškųjų resursų.
– Vyriausybė, taupydama lėšas, dar 4 proc. sumažino valdymo išlaidas. Kaip planuoja taupyti mūsų rajonas?
– Jau šiais metais buvo mažintas rajono biudžetinių įstaigų darbo užmokesčio fondas. Kitais metais gali tekti jį dar kartą apkarpyti. Tikslesnius duomenis bus galima pateikti tik po to, kai Seimas patvirtins šalies biudžetą, o ministerijos paskirstys asignavimus savivaldybėms, vykdančioms valstybės deleguotas funkcijas.
Apie investicijas
– Kaip sekasi į rajoną pritraukti investicijų?
V.RANCEVAS:
– ES fondų ir rajono savivaldybės lėšomis laisvoje valstybinėje žemėje formuojami nauji žemės sklypai. Juos aukcione bus siūloma įsigyti verslininkams, ketinantiems rajone steigti verslo, gamybos įmones. Taip tikimasi padidinti rajono patrauklumą verslui, viliamasi, jog bus įkurta naujų darbo vietų.
Įvairiuose mokymuose, seminaruose užmegzti bendradarbiavimo ryšiai su Anykščių verslo informacijos centru (VIC). Ateityje norėtume bendradarbiauti su Zarasų VIC. Kartu su kaimyniniais centrais planuojame dalyvauti ES fondų remiamose programose bei projektuose.
Kitais metais kartu su rajono Verslininkų asociacija, tarpininkaujant Rokiškio turizmo informacijos centrui, ketiname kreiptis į Smulkaus ir vidutinio verslo subjektų rėmimo fondą. Gavę lėšų, norėtume organizuoti mokymus, išvykas į seminarus, parodas, kur ir mezgami nauji verslo kontaktai.
Šiemet pirmą kartą miesto gimtadienio proga vyko verslininkų ir amatininkų paroda “Rokiškis – verslus kraštas 2011”. Joje verslininkai galėjo pristatyti savo gaminius, reklamuoti teikiamas paslaugas. Norėjome į parodą pritraukti kuo daugiau dalyvių, todėl nerinkome jokio mokesčio.
Tai buvo pirmas toks bandymas suburti rajono verslininkus. Pripažįstame, pasitaikė nesklandumų. Iš jų pasimokėme ir jau kitais metais į parodą kviesime ne tik rajono, bet ir Lietuvos bei užsienio verslininkus.
Kitąmet, kaip ir šiemet, planuojame susitikimus su verslo atstovais: dalinsimės planais ir lūkesčiais, tarsimės dėl rajono savivaldybės ir verslininkų bendradarbiavimo.
– Ką rajono verslo liūtams pataria rajono mero patarėjas verslui ir investicijoms, pedagogas V.Rancevas?
V.KANOPA:
– Patarinėti privačiam verslui – ne savivaldybės funkcija. Patarėjas mero potvarkiais deleguojamas į savivaldybės darbo grupes. Jis aktyviai bendradarbiauja su verslą skatinančia VšĮ “Versli Lietuva” bei Turizmo informacijos centru.
– Kokia mero patarėjo ryšiams su visuomene kompetencija?
A.URBONAS:
– Siekiu, kad visuomenės informavimo priemonės savivaldybės darbą nušviestų operatyviai, išsamiai ir objektyviai. Analizuoju publikacijas spaudoje, susijusias su savivaldybės institucijų veikla. Kuruoju rajono kultūros, socialinės paramos, ryšių su jaunimu sritis, informacijos teikimą savivaldybės internetiniam tinklalapiui. Rūpinuosi, kad būtų pasveikinti ir pagerbti gyventojai, nusipelnę rajono labui.
Apie politiką
– Ar tvirta rajono valdančioji koalicija?
V.KANOPA:
– Tvirta kaip mūras. Kartais koalicijos partneriai išsako priešingas nuomones. Ir tai normalu. Juk ir šeimoje dažnai galime išgirsti skirtingas nuomones. Svarbiausia tai, kad diskutuojant randamas kompromisas. Noriu priminti, kad sutartis dėl bendro koalicijos darbo sudaryta ketveriems metams – iki savivaldos rinkimų.
– Stebint tarybos posėdžių įrašus, bendraujant su tarybos nariais ir savivaldybės specialistais susidarė įspūdis, kad rajonui vadovauja vicemeras E.Vilimas, o savivaldybės administracijai – jos direktoriaus pavaduotojas V.Saulis. Ar meras ir administracijos direktorius nesijaučia esą nustumti į antrą planą?
– Esame pasidaliję sritimis. Meras organizuoja visos savivaldybės veiklą, yra atsakingas už investicijas. Vicemeras kuruoja švietimo, kultūros, socialinės paramos ir sveikatos, sporto, turizmo, visuomeninių organizacijų, vaiko teisių apsaugos ir jaunimo sferas. Administracijos direktorius atsakingas už savivaldybės administracijos veiklą. Direktoriaus pavaduotojas kuruoja savivaldybės įmones, įstaigas. Pastaruoju metu viešumoje dažniau nagrinėjamos vicemero ir direktoriaus pavaduotojo kuruojamos sritys, todėl galbūt ir susidarė toks klaidingas įspūdis.
– Rajone vis dar svarstoma, ar socialdemokratams laimėjus Seimo rinkimus, merui V.Kanopai nebus siūlomas žemės ūkio ministro portfelis. Kaip manote, ar Jūsų kandidatūrai pritartų šalies prezidentė?
– Neketinu dalyvauti didžiojoje politikoje, nors galimybių yra. Koalicijos partneriai man patikėjo mero postą. Tai skatina dirbti gimtajame rajone. Mano nuomone, nenormalu, kai per 4 metų kadenciją pasikeičia keli rajono vadovai. Būtų idealu, jei rajono valdančioji dauguma ir meras nesikeistų bent kelias kadencijas. Atsirastų galimybė baigti pradėtus darbus.
– Ar pritariate tiesioginiams mero rinkimams?
E.VILIMAS:
– Taip. Aš – už tiesioginius merų rinkimus.
Apie ūkį
– Kada pradėsite ženklinti valdiškus automobilius?
A.JOČYS:
– Savivaldybės administracijos ir seniūnijų automobiliai yra paženklinti, nors tai daryti nėra privaloma, o tik rekomenduojama. Gruodžio mėn. trims rajono seniūnijoms ir Rokiškio socialinės paramos centrui nupirkti nauji automobiliai. Dėl laiko trūkumo jų nespėta paženklinti.
– Kodėl neprivatizuojamas buitinių atliekų surinkimo verslas?
V.SAULIS:
– Savivaldybė privalo suteikti galimybę gyventojams rūšiuoti atliekas bei jas surinkti. Šiuo tikslu yra įrengtos specialios aikštelės ir pastatyti konteineriai. Surinktos atliekos dar kartą išrūšiuojamos ir išvežamos perdirbti ar kitaip panaudoti. Rajono savivaldybė šį darbą yra patikėjusi AB “Rokiškio komunalininkas”. Privatininkai nėra pareiškę iniciatyvos iš savivaldybės kuruojamos įmonės perimti atliekų tvarkymo verslą, todėl ir negalvojame apie privatizaciją.
– Kodėl vėluoja Taikos gatvės bendrabučių renovacija?
– Remonto darbai dar nevėluoja, nes tik gegužę pasirašyta savivaldybės ir Centrinės projektų valdymo agentūros šių daugiabučių renovacijos projekto finansavimo ir administravimo sutartis. Rugsėjį pasirašyta techninio projekto parengimo paslaugų sutartis. Iki kitų metų kovo privalome parengti renovacijos techninį projektą ir atlikti jo ekspertizę. Jei viskas vyks pagal planą, darbai prasidės kitų metų spalio mėnesį, o užbaigti jie bus lygiai po metų.
– Ar pelninga rajono savivaldybės įmonių veikla?
– Pelningai dirbo tik UAB Rokiškio butų ūkis. Per šių metų 11 mėn. įmonė uždirbo 72 tūkst. litų pelną. Deja, kitų įmonių veikla ne tokia sėkminga. UAB Rokiškio autobusų parkas patyrė net 225, AB “Rokiškio komunalininkas” – 76, UAB “Rokiškio vandenys” – 34, VšĮ Juodupės komunalinis ūkis – 33 tūkst. litų nuostolį.
– Ar neverta rajono tarybos narį Virginijų Gaučį nušalinti nuo AB “Rokiškio komunalininkas” pirties remonto reikalų? Ar šiuo atveju nėra viešųjų ir privačių interesų konflikto?
– Visi rajono tarybos nariai privalo dalyvauti posėdžiuose, kuriuose svarstomi aktualūs klausimai. Jie turi galimybę reikšti savo nuomonę, teikti siūlymus. Tačiau politikai privalo nusišalinti, kai sprendžiami su jais, jų šeimos nariais arba artimais giminaičiais susiję klausimai. Tarybos narys pats privalo jausti, kada jo balsavimas gali sukelti Viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Manau, p. Gaučys neturėtų balsuoti tvirtinant sprendimų projektus dėl Rokiškio pirties, nes jo giminaičių valdoma įmonė taip pat teikia pirties paslaugas.
– Kada bus pradėta tvarkyti Rokiškio autobusų stotis?
A.JOČYS:
– Ši skaudi problema tikrai neužmiršta. Specialistų skaičiavimu, autobusų stočiai atnaujinti reikia apie milijono litų. Intensyviai ieškome privataus investuotojo.
– Kauno gatvė – be šaligatvių, neturi ir normalaus apšvietimo. Kada ji bus tvarkoma?
– Dabartinė Kauno gatvė yra dviejų eismo juostų, joje nėra lietaus kanalizacijos tinklų, o bortai ir šaligatviai išdėstyti kur ne kur. Gatvės rekonstrukcija prasidės kitų metų pavasarį. Darbus vykdys UAB “Kamesta”. Jų vertė – 4,54 mln. litų. Bus įrengta lietaus kanalizacija, 2 m pločio betoninių trinkelių šaligatviai abiejose gatvės pusėse, rekonstruotas apšvietimas.
– Kavoliškio Vilties ir Ramybės gatvių gyventojai rinko parašus: jie reikalavo, kad šiose gatvėse būtų įrengta nuotekų sistema. Ar šis prašymas bus išgirstas?
– UAB “Rokiškio vandenys” lėšomis yra parengtas Nuotekų tinklų plėtros Rokiškio aglomeracijoje Kavoliškio gyvenvietėje projektas. Jame numatyta nuotekų tinklų plėtra Kavoliškio gyvenvietės Pušų, Kalno, Vilties, Ramybės ir Talantų gatvėse. Tačiau kol kas nesulaukėme oficialaus kvietimo teikti paraišką projekto finansavimui gauti.
– Kada Kavoliškyje bus baigti nuotekų sistemos remonto darbai?
– Šių metų spalio mėn. pasirašyta rangos darbų sutartis su UAB “KRS”, kuri tęs AS “Water Ser” nebaigtus darbus. “KRS” darbus įsipareigojo baigti iki 2012-ųjų lapkričio.
– Kada Rokiškio J.Gruodžio gatvės gyventojai galės naudotis centralizuota miesto kanalizacijos sistema?
– Nuotekų tinklai bus pradėti kloti kitais metais.
– Ar daug rajone įmonių, kurios savo darbuotojams algą moka vokeliuose?
V.KANOPA:
– Į šį klausimą atsakyti negaliu. Mokesčių inspekcija ar kitos kontroliuojančios institucijos nėra pateikusios informacijos apie verslo įmones, kurios atlyginimus mokėtų vokeliuose.
Apie švietimą ir kultūrą
– Juozo Tumo-Vaižganto vidurinėje mokykloje kasmet teikiama matematiko Juozo Janulionio premija. Koks likimas jos laukia, kai bus įgyvendintas rajono mokyklų tinklo optimizavimo planas?
E.VILIMAS:
– Nuo 2012 m. rugsėjo 1-osios ši mokykla taps vienintele Rokiškio miesto gimnazija. Vadinasi, į šią premiją galės pretenduoti patys geriausi Rokiškio miesto abiturientai.
– Rajono vicemerui vadovaujant J.Tumo-Vaižganto vidurinei mokyklai daug kalbėta apie programą “Vaižganto mokyklos šimtmečiui – 100 Vaižganto deimančiukų”. Ar ketinate ją įgyvendinti?
– 2018 m. Rokiškio kraštas minės gimnazijos įkūrimo šimtmetį. Jubiliejinę sukaktį pasitiksime renovuotais pagrindiniais gimnazijos pastatais. Neabejoju, jog šia proga teiksime nominacijas pasižymėjusiems J.Tumo-Vaižganto vidurinės mokyklos, kuri jau bus tapusi gimnazija, visų laikų abiturientams. Deimančiukų programą sukūrė šios mokyklos kolektyvas – moksleiviai, tėvai, pedagogai, taip pat garsūs šią mokyklą baigę kraštiečiai. Negali taip būti, kad direktoriui pasikeitus žlugtų graži idėja. Aš – ne tik buvęs šios mokyklos direktorius, bet ir jos 54 laidos abiturientas. Tokie saitai, mano įsitikinimu, nenutrūksta.
– Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos skaitykla, esanti antrame aukšte, sunkiai pasiekiama neįgaliesiems. Be to, patalpoje triukšminga, ji neracionaliai apšviesta: langai pridengti žaliuzėmis, užremti stendais…
– Bibliotekos pastatas tikrai senas, todėl planuojame jį renovuoti: pateikėme paraišką 2012-2014 m. Valstybės investicijų programai. Manau, jog rekonstrukcija išspręs visas skaitytojams kylančias problemas. Tik baigę Rokiškio kultūros centro renovaciją, galėsime pradėti kito kultūros objekto atnaujinimą. Neįgalieji nėra atskirti nuo bibliotekos: pirmame aukšte jiems įkurta kompiuterinė darbo vieta.
– Ar rajono bibliotekos pateisina savo, kaip bene vienintelio kaimo kultūros židinio, vardą?
A.URBONAS:
– Rokiškio J.Keliuočio viešojoje bibliotekoje baigtas įgyvendinti nacionalinis projektas “Bibliotekos pažangai”: kompiuterizuotos visos kaimo ir miestelių bibliotekos, įrengta viešoji interneto prieiga. Kompiuterinio raštingumo apmokyta 1780 rajono gyventojų. Visi rajono bibliotekų darbuotojai kėlė savo kvalifikaciją pagal projekto “Bibliotekos pažangai” programas.
Šiemet renovuotos Čedasų, Konstantinavos, Ragelių, Augustinavos, Didsodės kaimų bibliotekos.
Viešoji biblioteka įgyvendino net 13 kultūrinių projektų, socialinę edukacinę programą vaikams ir jaunimui “Tradicijos laiko sankirtoje”, kurią finansavo Pagalbos Lietuvai fondas ir Kultūros ministerija.
Šių metų literatūrinė J.Keliuočio premija įteikta literatūrologui Vitui Areškai, o kraštiečio, rašytojo Liudo Dovydėno – rašytojui Valdui Papieviui. Išleisti du Rokiškio krašto kultūros žurnalo “Prie Nemunėlio” numeriai. Prasmingais renginiais paminėti pedagogo, literato Alfonso Keliuočio 100-osios gimimo metinės bei nacionaliniai Česlovo Milošo metai.
Taigi rajono bibliotekos su kaupu pateisina savo vardą.
– Kuo šie metai išskirtiniai Rokiškio krašto muziejui?
– Tai istoriniai metai, nes Rokiškio dvarui buvo suteiktas patraukliausios Lietuvos turizmo vietovės titulas.
Metai paženklinti rajono verslininkų bei “Gimtojo Rokiškio” redakcijos idėja sutvarkyti dvaro parką. Gegužės 7-oji tapo ne tik visuotinio rokiškėnų entuziazmo diena. Šiame renginyje keli šimtai talkininkų pajuto bendrystės jausmą ir ėmė dar labiau didžiuotis savojo krašto kultūros paveldu.
Dvaro erdvėse šiemet šurmuliavo spalvinga Užgavėnių šventė, tradicinė “Muziejų naktis”, Tarptautinės baltų vienybės dienos renginiai. Pastarieji į būrį sukvietė Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo partnerius.
Čia, Krašto muziejuje, vyko ir miesto gimtadienio šventė. Ji stebino dalyvių ir žiūrovų gausa.
Šie metai muziejui buvo dosnūs dovanų: dvaro tvenkiniuose apgyvendintos dvi juodosios gulbės, kurias Rokiškiui dovanojo Cėsio (Latvija) miestas, Eigminų šeima perdavė muziejui kraštiečio Pranciškaus Eigmino sukauptus sporto eksponatus, o paskutinėmis šių metų dienomis vertingą istorinę kolekciją dovanojo onuškietė Elena Blažienė.
Apie idėjas ir patogumus
– Girdėjome apie lėšų, gaunamų iš gėlo vandens, kaupimą ir jų panaudojimą šalies vaikų ateičiai. Ką apie tai manote?
E.VILIMAS:
– Netolimoje ateityje gėlas vanduo taps svarbiausia pasaulio strategine preke. Lietuvoje, taigi ir mūsų rajone, gėlo vandens ištekliai yra didžiuliai, juos naudojame neatsakingai. Mano nuomone, šį Lietuvos turtą galėtume eksportuoti, o už jį gautas lėšas pervesti į specialiai įkurtą vaikų paramos fondą. Sulaukę pilnametystės, savo sąskaitose jie turėtų lėšų gyvenimo pradžiai – studijoms ar verslui. Tokia pajamų už išteklių naudojimą tvarka veikia Norvegijoje. Mes galėtume pasinaudoti jų patirtimi.
– Ar Rokiškio ežero rekreacinei zonai įrengti ne per daug išleista?
A.URBONAS:
– Projekto “Rekreacijos zonos įrengimas Rokiškyje” lėšomis prie miesto ežero įrengta moderni poilsio zona, išvalyta paežerė, sutvarkyti paplūdimiai, nutiesti pėsčiųjų takai, pastatytas lieptas, persirengimo kabinos ir valčių prieplauka. Aktyvaus poilsio mėgėjams įrengtos krepšinio ir paplūdimio tinklinio aikštelės. Yra patogi automobilių stovėjimo aikštelė, greta jos – nedidelė prekyvietė.
Minėtam projektui įgyvendinti 2006-2007 m. skirta beveik 483 tūkst. litų Europos regioninės plėtros fondo ir bendrojo finansavimo bei 70 tūkst. – Specialiosios programos lėšų. Dar beveik 113,9 tūkst. litų prisidėjo rajono savivaldybė.
Rekreacinei teritorijai įrengti reikalingos lėšos buvo apskaičiuotos pagal parengtą ir ekspertų įvertintą techninį projektą. Jis suderintas su ES paramą skiriančia institucija, todėl abejoti dėl šiai zonai skirtų nemažų lėšų nėra pagrindo.
Apie perspektyvas
– Taigi kokios rajono perspektyvos?
V. KANOPA:
– Svarbu ir toliau laikytis pagrindinių rajono vystymosi prioritetų: kurti patogią, sveiką, saugią gyvenamąją ir konkurencingą verslo aplinką; užtikrinti aukštą švietimo, socialinės paramos ir sveikatos apsaugos paslaugų kokybę ir prieinamumą; aktyvinti bendruomeninę, jos kultūrinę ir sportinę veiklą.
Rajono plėtra vykdoma kryptingai, vadovaujantis savivaldybės teritorijos bendruoju ir plėtros strateginiu iki 2015 m. planais, įgyvendinami daugiau nei 45 projektai, remiami ES ir kitų fondų.
Tačiau didžiausias mūsų turtas – žmonės, kuriantys, turintys ateities viziją ir viltį. Man, rajono savivaldybės merui, svarbu, kad paprastų rokiškėnų gyvenimo kokybė nebūtų prastesnė nei kitų šalies miestų ar rajonų gyventojų. Man svarbu, kad rokiškėnai neišvažiuotų į didmiesčius ar užsienį ieškoti skalsesnės duonos, didesnio užmokesčio, o turėtų galimybių čia, savo gimtajame mieste, jo įmonėse. Stengiuosi, kad būtų plėtojamas rajono verslas, turizmas bei žemės ūkis.
Rokiškio kraštas – tai gilios ir gyvos tradicijos, modernėjantis ūkis, iniciatyvūs ir kūrybingi žmonės. Jie turi ateitį.
Artėja Naujieji 2012-ieji. Bebaigiant 2011-uosius,
dėkoju rajono valdančiajai koalicijai
už bendrus sprendimus;
opozicijai, kuri mus vertė visus metus dirbti atidžiai; žmonėms, neabejingiems savo žemei.
Savivaldybės meras Vidmantas KANOPA
