Ko žmogui reikia, kad jo gabumai labiau atsiskleistų, kad nenueitų perniek? Apie tai „Gimtasis Rokiškis“ kalbėjosi su dailininku, „Rodos“ klubo vadovu, Jaunimo centro dailės mokytoju Arūnu Augučiu.
– Ar visi gyvenime atskleidžiame savo talentus?
– Kiekvienas šioje žemėje gyvenęs ar gyvenantis žmogus galėtų parašyti visiškai kitokią asmeninę biografiją – ką savo gyvenime galėjo padaryti, o nepadarė: neišaugino, nelaimėjo, neatrado, nesukūrė, nepastatė, neparašė, nemylėjo. Žmonijos istorija, o ir beveik kiekvieno iš mūsų istorija – tai praleistų progų ir neįvykdytų galimybių istorija. Juk kiekvienas turime savybių, gabumų, talentų, kurių neišnaudojome – kažkada neišdrįsome, kažkaip patingėjome, atidėjome vėlesniam laikui, buvome atkalbėti artimųjų ir draugų, nesutikome to vienintelio žmogaus, kuris sugebėtų atskleisti mūsų gabumus ar tiesiog tinkamu laiku neatsidūrėme reikalingoje vietoje. Todėl Lietuvoje galbūt vaikšto dešimtys justinų marcinkevičių ar sigitų gedų, kurių gabumų nepastebėjo jų literatūros mokytojos ir kurie savo gyvenime neparašė nė vieno eilėraščio. Galbūt visai netoli nuo jūsų gyvena jaunuolis, užsidirbantis duonai miške kirsdamas medžius, kurio fiziniai duomenys rodo, kad jis – potencialus futbolo pasaulio čempionas, nė karto nespyręs į kamuolį. Kas žino, gal kasdien šalia mūsų vaikšto Albertas Enšteinas, kuris dėl savo išdykėliško būdo pusę gyvenimo praleis kalėjime? Kiek mūsų šalyje yra tokių, kaip Monserat Kabaljė, tik nepažįstančių natų ir nė nenutuokiančių, jog yra nuostabių balsų savininkės?
Daugiau šeštadienio “Gimtajame…”
Reda MILAKNIENĖ
