Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto užsakymu atliktas tyrimas parodė, jog išaugo mūsų šalies piliečių nepakantumas romams (čigonams), iš įkalinimo įstaigų grįžusiems asmenims, psichikos negalią turintiems žmonėms ir homoseksualams…
Lietuvoje gyvenančių įvairių žmonių grupių situacija buvo tiriama gyvenimo kaimynystės, santykių darbovietėje ir nuosavo būsto nuomos atžvilgiu. Atsakydami į klausimus, su kuo nenorėtų gyventi kaimynystėje, daugiau kaip pusė respondentų nurodė romus (57,1 proc.), iš įkalinimo įstaigų išėjusius asmenis (55,3 proc.) ir homoseksualus (55,1 proc.). Maždaug pusė Lietuvos gyventojų nenorėtų kaimynystėje gyventi ir su asmenimis, turinčiais psichikos negalią (49,7 proc.). Jiems taip pat neįtinka Jehovos liudytojai (43,2 proc.), čečėnai (40,5 proc.), musulmonai (38,8 proc.) ir pabėgėliai (38,3 proc.).
„Netoleruoju netolerancijos“
Zita MATUZONIENĖ
Rokiškio lopšelio-darželio “Pumpurėlis“ direktorė
Esame vienintelis vaikų darželis rajone, kurio grupėse auga, mokosi bei pirmuosius gyvenimo žingsnius žengia įvairių psichikos negalių slegiami mažyliai. Šiandien turime 18 vaikų, kuriems diagnozuota sulėtėjusi psichinė raida, intelekto ar komunikacinių sutrikimai, o kai kurių psichinė negalia yra persipynusi su fizine.
Juos mokome tų pačių dalykų, kaip ir sveikuosius vaikus. Visus drauge vedame į lauką, teatrą ar koncertą. Pirmieji bandymai psichiškai neįgaliuosius integruoti į visuomenę buvo sunkūs. Ligi šiol pamenu reakciją žmonių, pamačiusių kartu žaidžiančius sveikus ir neįgalius vaikus. Už mūsų įstaigos tvoros išsirikiuodavo virtinė “Romuvos“ gimnazijos moksleivių, sustodavo paspoksoti net suaugusieji… Baimindamiesi aplinkinių reakcijos net neįgalių vaikų tėvai priešinosi tam, kad jų atžalas vestume į lauką. Šiandien nebėra nieko panašaus.
Vaikai, nuo pat mažens bendraujantys su negalią turinčiais bendraamžiais, jų neišskiria nei rinkdamiesi draugus, nei žaisdami, nei dūkdami. Mano manymu, neįgaliųjų netoleruojantys sveikieji rodo savo žemą intelektą. Nekalbu apie atvejus, kai vengiama psichikos negalią turinčio agresyvaus žmogaus. Tačiau niekinti draugiškai nusiteikusį, lygiai tokius pats jausmus kaip mes išgyvenantį psichikos neįgalųjį, nėra normalu. Niekada netoleruosiu netolerancijos.
Sunkiausia priešiškumą savo neįgaliems vaikams išgyvena tėvai. Motinoms šis skausmas – amžina, kraujuojanti žaizda. Tėvai, pavargę nuo aplinkinių reakcijos, dažniausia palieka šeimą. Liūdna…
Agnė PUTEIKYTĖ-MACKUVIENĖ
