Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMA) duomenimis, per pastaruosius penkerius metus į svečias šalis emigravo beveik 300 Rokiškio rajono gyventojų. Spėjama, jog iki šių metų pabaigos Lietuvą paliks apie 90 tūkst. mūsų tautiečių…
Visai neseniai karjeros svetainės CV-Online atliktas tyrimas parodė, jog apie emigravimą galvoja darbingiausia visuomenės dalis, kurios atstovai ir dabar uždirba iki 3 tūkst. Lt. Dažniausia apie emigravimą svarsto 25-34 metų (53 proc.) vyrai (62 proc.), su aukštuoju išsilavinimu (77 proc.), gyvenantys sostinėje (40 proc.), šiuo metu uždirbantys 1 000-3 000 Lt per mėnesį (45 proc.).
Tyrimo duomenimis, dabar išvykti gyventi ir dirbti užsienyje planuoja 53 proc. respondentų, vėliau nei po 6 mėnesių tai padaryti ketina dar 22 proc. apklaustųjų. Net 61 proc. respondentų nurodė, kad šiuo metu jie ieško darbo. Dauguma apklaustųjų jo neranda ilgiau nei pusę metų.
Dažniausias išvykimo tikslas – ieškoti geresnių gyvenimo sąlygų, karjeros perspektyvų, kurių čia, jų manymu, nėra, bei užsidirbti pinigų ir atsikratyti finansinių įsipareigojimų Lietuvoje.
Vaikus patiki net kaimynams…
Egidijus VILIMAS
Rokiškio J.Tumo-Vaižganto vidurinės mokyklos direktorius
Rokiškėnų, išvykstančiųjų uždarbiauti svetur, masiškai ėmė daugėti prieš kelerius metus. Mokykla tai pajuto: ji pradėjo susidurti su vaikų nepriežiūros problema. Į svetimas šalis skurdo genami rokiškėnai savo atžalas ėmė palikti seneliams, dėdėms, tetoms. Štai mūsų mokyklos 7 klasės moksleivį, kuriam – vos 12 metų, motina patikėjo kaimynei, o pati išvyko į Airiją. Situacija paaiškėjo tada, kai moksleivis ėmė praleidinėti pamokas. Teko jį apgyvendinti mokyklos bendrabutyje.
Šiuo metu vis daugėja tėvų, kurie jau įsitvirtinę užsienyje, į svetimą šalį išsigabena ir mokyklinio amžiaus savo vaikus. Rugsėjo pradžioje mokykloje lankėsi rokiškėnų šeima, kuri pranešė apie ketinimą pasibaigus mokslo metams išsivežti į užsienį savo atžalas. Tėvai domisi, kaip jiems elgtis, jeigu svečioje šalyje vaikas nepritaptų: jie teiraujasi apie galimybę sugrįžti atgal pas mus. Dar nebuvo atvejo, kad mūsų moksleivis, nepritapęs kažkurioje šalyje, grįžtų. Yra pora vaikų, kurie dėl jų tėvų pasikeitusių darbo aplinkybių grįžo į Lietuvą iš Vokietijos, kur mokėsi Vasario 16-osios gimnazijoje.
Skaudžiausiai emigraciją išgyvena ne mokykla, o tėvų palikti vaikai. Nors daugeliu atvejų jie paliekami artimųjų globai, tačiau gyvenimas be tėvų juos slegia, ir visa tai atsispindi pasikeitusiame jų charakteryje. Tokie vaikai nesijaučia reikalingi, mano, kad jie yra nemylimi. Labai dažno emigranto vaikas tampa agresyvus, apatiškas, išgyvenantis daugybę psichologinių problemų. Kita vertus, sunkią emigranto dalią dažniausia pasirenka ne itin turtingi žmonės, kurie čia, tėvynėje, nemato jokių prošvaisčių. Tik kaip visa tai paaiškinti su seneliais likusiam vaikui?
Visas straipsnis šeštadienio “Gimtajame…”
Agnė Puteikytė-Mackuvienė
