Jeigu išsipildytų bent pusė pažadų, kuriuos rinkėjams žada šeši dėl mero kėdės besikaunantys kandidatai, po ketverių metų rajonas taptų jaukaus, saugaus, verslaus ir be korupcijos šešėlio gyvenimo oaze.
Kuo pažadų daugiau, tuo – geresnis?
Gyventojai pirmą kartą patys spręs, kas ateinančią kadenciją valdys mūsų rajoną. Todėl didelės įtakos žmonėms apsispręsti turi ne tik kandidatų į merus priklausymas vienai ar kitai partijai, bet ir kandidato asmenybė bei jo rinkiminiai pažadai.
„Gimtasis…“ domėjosi, ką per ateinančius ketverius metus rajono labui žada nuveikti į merus pretenduojantys šeši kandidatai (Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktų trumpųjų kandidatų programų apžvalga). Kandidatų programų kertiniai pažadai, paremti pagrindinėmis oraus gyvenimo vertybėmis, labai panašūs: žadama, jog kiekvienas žmogus bus gerbiamas, turės darbą ir orų atlyginimą, bus pasirūpinta žmonių sveikatos priežiūra, jaunimo užimtumu, depolitizuotas valdymas, rajone neliks nė vienos neasfaltuotos gatvės bei kelio, bus apšviesti ne tik miestai, bet ir kaimeliai. Tokia šviesi ateities mozaika dėliojasi skaitant į mero postą pretenduojančių politikų kandidatines programas.
Rinkėjui teks apsispręsti: kovo 1 d. balsuoti už daugiausia žadantį ar savo balsą atiduoti už tą, kuris pažadais nesišvaistė.
Keturi „banginiai“
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidato Almanto Blažio programoje – keturi punktai. Jeigu bus išrinktas į merus, jo prioritetas – darbo vietų kūrimas provincijoje. Kandidatas žada įtikinti investuotojus kurti verslą kaime ir taip sumažinti nedarbą rajone. Jo programoje – pirmųjų namų idėja jaunoms šeimoms. Padėdamas apsirūpinti gyvenamuoju plotu kandidatas viliasi paskatinti rajono plėtrą ir sulaikyti kvalifikuotų žmonių emigraciją.
Trečiuoju punktu kandidatas įrašė rūpestį švietimu. Jis inicijuotų savivaldybės bei privačių investicijų remiamas programas, kurios sukurtų galimybę rajono mokykloms tapti vienomis geriausių šalyje. Nepamiršti ir senjorai: jiems žadama europietiška gerovė ir ori senatvė. Tą pasiekti kandidatas žada per „Orios senatvės kiekvienam“ programą, kurią įgyvendinti planuoja valstybės, savivaldybės bei privačiomis lėšomis ir bendruomenių solidarumu bei stipria savivalda.
Išvalys „partinukus“
Lietuvos Laisvės sąjungos (liberalcentristų) iškeltas kandidatas Virginijus Lukošiūnas savo programoje „Už valdžią be savų“ akcentuoja kelis svarbiausius punktus. Vienas jų – į finansinį liūną įklimpusio rajono skolas per ketverius metus sumažinti ne mažiau kaip ketvirtadaliu. Jis žada projektų viešųjų pirkimų skaidrumą, visuomenės saugumą. Rajono taryboje dirbantis nepartinis kandidatas, jeigu jam rinkėjai suteiktų teisę tapti meru, žada tarybos daugumą formuoti tradicinių partijų ir nepartinių narių pagrindu bei panaikinti mero patarėjų pareigybes, o į pagalbą kviestis visuomeninius patarėjus. Jis pažada, kad svarbiausi kriterijai užimant savivaldybės ir jos valdomų institucijų atsakingas pareigas bus ne „savi partinukai“, o pretendento kompetencija, profesionalumas ir vadybiniai sugebėjimai.
Aritmetinė šarada
Ilgiausia rinkiminių pažadų dėlionė, apimanti kone visas įmanomas visuomenės egzistencijos sritis, – Lietuvos liberalų sąjūdžio iškelto kandidato Vytauto Masiulio. Jo programa pavadinta aritmetiniu veiksmu „8×8“. Kandidatas rinkėjams duoda 64 pažadus, šie sugrupuoti į aštuonis žingsnius, kiekviename jų – dar po 8 žingsnelius.
Pirmas kandidato programos žingsnis – „Mano ir Tavo kraštui reikia“: gerovę kurti kartu, suvokti žmogaus svarbą, garantuotos pagalbos ir t. t. Kitame žingsnyje sudėliotos tezės, kas padidintų darbo vietų ir atlyginimus. Kituose žingsniuose aprašoma, kas svarbu verslui, ko tikisi jaunimas, kas lemia sveiką aplinką, mažina komunalines sąskaitas, korupciją, didina paramą. Tačiau ką konkretaus kiekvienoje srityje (žingsnyje) nuveikti žada pats kandidatas, jeigu bus išrinktas į merus, V. Masiulis programoje nenurodo.
Pavyzdžiui, 4-ajame žingsnyje „Jaunimas tikisi“ rašoma: muzikos festivalio, nuomonių galimybės, stipendijų, nemokamų sklypų specialistams… O kaip to siekti žada kandidatas, recepto nėra.
Programoje V. Masiulis išvardija, kas mažina komunalines sąskaitas (demonopolizacija, konkurencija, reali šilumos kaina, skaidrumas ir kt.), tačiau kurį svarbiausią programos punktą kandidatas įgyvendintų, pasakyta nėra. Paskutiniame programos žingsnyje kandidatas nurodo, kas lemia paramą: „Konkurencija, paslaugų krepšelis, būstas, darbas sveikiems ir neįgaliųjų balsas…“ Bet ką kandidatas žada padaryti, kad parama pasiektų jos reikalingus, programoje nerasite.
Taigi iš daugybės kandidato nurodytų žingsnių rinkėjui teks pačiam numanyti, ką per ketverius metus kandidatas realiai galėtų įgyvendinti.
Neliks žvyruotų vieškelių
Darbo partijos kandidato Valerijaus Rancevo programa gana trumpa, dalis pažadų – konkretizuoti ir suasmeninti. Kandidatas žada renovuoti iki šiol neatnaujintas rajono mokyklas ir darželius, Kūno kultūros ir sporto centrą, Juozo Keliuočio viešąją biblioteką. Jis pasižada skatinti kaimo kultūros namų modernizavimą, remti bendruomenių iniciatyvas, populiarinti mėgėjų saviraišką bei kūrybą. Kandidatas pasižada išklausyti kiekvieno žmogaus pastabų ir pasiūlymų bei įgyvendinti žmonių lūkesčius atsižvelgiant į bendruomenių nuomonę ir pageidavimus. V. Rancevas programoje prisiekia priimti sąžiningus ir teisingus sprendimus, bendram darbui telkti iniciatyvius žmones, ypač jaunus, ir taip didinti jaunimo užimtumą. Prioritetine savivaldybės biudžeto išlaidų sritimi jis įvardija švietimą, kultūrą, sportą ir socialinę apsaugą. Kandidato tikslas – siekti, kad rajone neliktų nė vieno kaimo su neišasfaltuota ir neapšviesta gatve. Per ketverius metus nedarbą jis žada sumažinti per naujo verslo kūrimą, verslo organizacijų ir savivaldybės bendradarbiavimą.
Žada jaunų šeimų miestą
Socialdemokratų kandidatas Antanas Vagonis rinkėjams pateikė 12-os punktų programą, žadančią Rokiškį paversti jaunų šeimų miestu su verslui pritaikyta infrastruktūra, investicijomis ir poilsio zonomis. Jo prioritetai – parama jaunoms šeimoms ir naujai steigiamoms įmonėms. Tą kandidatas žada įgyvendinti didindamas savivaldybės bendradarbiavimą su verslininkais, jaunimu, ūkininkais, ugdymo institucijomis. Kandidatas savivaldybės finansinę paramą žada įvairioms veikloms plėsti. Biudžeto pajamas jis ketina didinti ieškodamas papilomų šaltinių, tačiau kokie tie šaltiniai galėtų būti, programoje nenurodo. A. Vagonis prisiekia būti naujų idėjų generatoriumi ir planų vykdymo iniciatoriumi. Biudžeto pajamas jis ketina didinti ieškodamas papilomų šaltinių, tačiau iš kokių, nenurodo.
A. Vagonio programoje yra ir priesaikų, kurių iki šiol dar niekam nepavyko įgyvendinti. Jis rajonui žada politinę vienybę – suvienyti visas partijas rajono labui. Kandidatas vadovauti rajonui nusiteikęs tik pagarbos žmogui ir sąžiningumo principais, o senjorams žada orią senatvę.
Penki punktai – už krašto ateitį
„Tvarkos ir teisingumo“ partijos kandidato Egidijaus Vilimo programa – „Atsakinga valdžia, sumani bendruomenė, sutelktos verslo pastangos, vertybinis įkvėpimas“. Rinkėjams pateikta kandidato programa sudaryta iš 5 punktų. Pirmasis pažadas – sustabdyti rajono grimzdimą į skolas, kad jos netaptų našta vaikams ir anūkams. To kandidatas sieks mažindamas suvaržymus smulkiam verslui, skatindamas darbo vietas kuriančių žmonių bei bendruomenių iniciatyvas. Kandidatas žada vienodas gyvenimo sąlygas visuose rajono kampeliuose: bus atnaujintos kelių dangos, pėsčiųjų ir dviračių takai, o gatvės bus apšviestos ryte ir vakare. Kandidatinėje programoje akcentuojama viešų ir privačių iniciatyvų svarba, nes jų pagalba, anot kandidato, galima sukurti saugias ir orias gyvenimo sąlygas seniems, vienišiems ir negalios ištiktiems žmonėms.
E. Vilimas rinkėjams įsipareigoja duotus pažadus įgyvendinti drauge su profesionalia specialistų komanda ir aktyviu, gimtinėje savo gyvenimą kuriančiu jaunimu, jaučiančiu atsakomybę už krašto ateitį.
Laukia ne gyvenimas, o pasaka…
Ar gyventojai tiki į rinkimus einančių rajono politikų pažadais? Žmonės sako, jog metai iš metų kandidatai žada tą patį, o kai pripuola prie „valdžios lovio“, pažadai išgaruoja. Jeigu didesnė dalis kandidatų pažadų būtų įgyvendinta, rajono žmonių gyvenimas per ateinančią kadenciją pasikeistų neatpažįstamai – visuotinė gerovė taptų kone pasaka… Visgi šįkart, kai pirmą kartą per nepriklausomos Lietuvos istoriją gyventojai patys išsirinks merą, tikimasi, iš jo bus pareikalauta ir daugiau atsakomybės.
Žingsnis į priekį
Tiesioginiai merų rinkimai – didelis žingsnis į priekį didinant visuomenės įtaką ir formuojant vietinę valdžią. Kaip ir anksčiau, išrinktasis meras tampa tarybos nariu ir jos vadovu. Pagal naują Savivaldos įstatymo redakciją tiesiogiai išrinktas meras įgauna nemažai papildomų valdžios svertų. Tik nuo jo priklausys, kas taps savivaldybės administracijos direktoriumi, nes nebereikės paisyti rajono tarybos daugumos nuomonės. Jeigu taryba direktoriaus kandidatūrą tris kartus atmestų, meras ją galės patvirtinti savo potvarkiu. Naujos kadencijos meras galės pats skirti ir atleisti savivaldybės įmonių ir įstaigų (išskyrus švietimo) vadovus, nustatyti seniūnaitijų ribas, skelbti gyventojų apklausas.
Tačiau politiniu rajono gyvenimu besidomintys gyventojai įsitikinę: partijų iškeltas, nors ir tiesiogiai išrinktas, meras vis tiek nebus savarankiškas – jis bus ribojamas rajono tarybos sprendimų.
Aldona Minkevičienė
