Rajone registruota 13 įmonių bei asmenų, teikiančių kapaviečių priežiūros paslaugas. Tarp jų – Andrius Akinis ir Vitalijus Čereškevičius. Jauni vyrai dirba įsigiję verslo liudijimus, tačiau neatmeta galimybės steigti įmonę.
Kapas – šventovė
„Iš pradžių buvo lyg ir nedrąsu, nejauku imtis kapų priežiūros verslo. Atrodė, tarsi pelnytumėmės iš žmogaus nelaimės. Tačiau kai išgirdome velionių artimųjų padėkas už gražiai sutvarkytus kapus, supratome: pasirinkome teisingą kelią. Visada stengiamės suprasti netektį patyrusio žmogaus skausmą, jį palengvinti, o ne pasinaudoti svetima nelaime“, – apie verslo etiką kalbėjo A. Akinis. Jis prasitarė: jų darbu patenkinti klientai panoro ant paminklo iškalti kapo tvarkytojų pavardes. „Atsisakėme: kažkaip nepatogu…“ – sakė meistras.
Kapų priežiūra, anot pašnekovo, sudėtingas verslas. Mat lietuviui amžinojo poilsio vieta – šventovė. Mūsų tauta itin puoselėja artimųjų kapus, jų priežiūrai negaili nei laiko, nei lėšų.
„Kasdien Kalneliškių kapines lanko daugybė žmonių, visi atvyksta nešini gėlėmis. Taigi lietuviui gražus ir prižiūrėtas artimojo kapas – būtinybė“, – sakė A. Akinis.
Tačiau kapų priežiūros tradicijos pamažu kinta. Gėlynais, dekoratyviniais krūmeliais bei medeliais puoštas kapavietes keičia dengtos skalda ar granito plokštėmis. Tokių kapaviečių priežiūrai reikia skirti mažiau laiko ir jėgų. Manoma, kad tokias kapų tvarkymo tradicijas atnešė emigrantai. „Dengti kapus granito plokštėmis, skalda pageidauja ne tik užsienyje gyvenantys lietuviai. Šias tradicijas perima ir vietos gyventojai. Į mus dažnai kreipiasi pagyvenę, vieniši žmonės, kurie nebegali kruopščiai nuravėti, laistyti gėlių. Juk dengtą kapą prižiūrėti daug paprasčiau: tereikia granitą porą kartų skudurėliu nuvalyti, ir tiek“, – aiškino pašnekovas.
Daugiau ketvirtadienio GR
Lina DŪDAITĖ
