Prekybos centruose parduodamų produktų etiketės mirga nuo maisto priedų sąrašo. Turguje taip pat gali apgauti – ūkio gėrybes, augintas naudojant chemikalus, prekeiviai gali įbrukti kaip ekologiškas. Todėl nenuostabu, jog šiandien dažnam nebeaišku, ar XXI amžiuje įmanoma maitintis kokybiškai ir nekenkti sau bei aplinkai.
Produktuose – mažai naudingų medžiagų
“Nutukimas, aterosklerozė, cukrinis diabetas, infarktai, insultai, vaikų alergijos – tai ligos, kurios vystosi dėl netinkamos mitybos, mažo fizinio aktyvumo, gausaus aplinkos užterštumo”, – sako Almantas Kranauskas, Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas Lietuvoje maisto ir mitybos sritims.
Anot jo, daržovėse, mėsoje, kituose maisto produktuose randama vis mažiau mineralų, kitų naudingų medžiagų. “Visų pirma kalta chemizuota, intensyvi žemdirbystė. Trąšos užteršia vandenis, žemė alinama, iš jos stengiamasi išsunkti viską. Deja, jos neįmanoma papildyti mineralais, kurie reikalingi žmogui, – tai būtų neįsivaizduojamos išlaidos”, – sako A.Kranauskas. Taip pat naudingos maisto medžiagos naikinamos perdirbant produktus pramoniniu būdu.
Intensyvi maisto pramonė irgi teršia aplinką, nes produktams gaminti naudoja daug energijos, kuri lemia CO2 išsiskyrimą. Taip pat šiame sektoriuje naudojama daug plastmasinių, popierinių pakuočių. Ne visos jos perdirbamos, tad sąvartynuose gausėja šiukšlių.
“Žmogus šiandien nori gyventi civilizuotai: kad būtų gausu maisto, kad jis būtų paruoštas naudoti, gražiai ir patogiai supakuotas. Tačiau dažnai patogumai kenkia sveikatai”, – atkreipia dėmesį specialistas.
Painiava apsunkina pasirinkimą
Būdas pakeisti padėtį – rinktis natūralius maisto produktus. “Žmogus balsuoja pinigine: pirkdamas produktus, jis gali paremti arba ekologinę, tausojančią žemdirbystės kryptį, arba alinančią, chemizuotą”, – sako Almonas Gutauskas, “Tatulos” programos vadovas.
Tačiau šiais laikais pasirinkimas – labai sunkus uždavinys. Informacijos apie maisto kokybę gausu internete, tačiau net ir apsiskaičiusiam žmogui dažnai būna neaišku, koks maistas yra geras. Vartotojas dažnai susipainioja. Genetiškai modifikuotų produktų (GMO) tema – geras pavyzdys. Beveik visa visuomenė įsitikinusi, kad GMO kenkia, nors mokslininkai to nei patvirtino, nei paneigė.
Panaši situacija ir dėl maisto konservantų. Didieji prekybininkai viešojoje erdvėje bandė ginti jų nekenksmingumą. Tačiau pamatę, kad žmonės vis labiau ieško produktų be dirbtinių priedų, ėmėsi kitų veiksmų – pakeitė rinkodarą, pasiūlė pirkėjams produkcijos tiesiai iš ūkininkų. Tačiau kai iš lentynos paimi dešrą su užrašu “Linkėjimai iš kaimo”, tikėdamasis natūralaus produkto, o randi ant etiketės nurodytus kelis “E”, nebesupranti, kokiais kriterijais vertinama maisto kokybę.
“Tatulos” direktorius A.Gutauskas sako, jog žmonių klaidinimas – iš tiesų didelė problema. “Pavyzdžiui, daugelis vartotojų įsitikinę, jog turgeliuose galima nusipirkti kokybiškos, natūralios produkcijos. Tačiau kai kuriuose iš jų parduodama produkcija, neretai atkeliaujanti iš Lenkijos tiekėjų”, – sako direktorius.
Orientuotis padės ženklai
Anot A.Gutausko, bėda ta, kad sumaištį tarp žmonių verslininkai stengsis išnaudoti klaidinant pirkėjus. Tad reikia pasikliauti tik savo žiniomis ir nekreipti dėmesio į prekybininkų viliones bei reklamas.
Tiems, kurie nori neapsirikti perkant kokybiškus maisto produktus, verta apsilankyti Žemės ūkio ministerijos puslapyje. Čia nurodyti nacionaliniai produktų kokybės ženklai. Jie tik du: “Ekologinis žemės ūkis” ir “Kokybė”. Puslapyje taip pat galima pamatyti, kaip atrodo Europos Sąjungos oficialūs maisto kokybės ženklai. Jie užtikrina, kad maisto produkte, pažymėtame šiuo ženklu, nėra sintetinių, cheminių priedų, taip pat antibiotikų ir kitų draudžiamų medžiagų.
Rinkdamiesi maisto produktus, užaugintus tausojančiame žemės ūkyje, saugosime savo sveikatą, nes toks maistas yra vertingesnis. Taip pat gerinsime savo gyvenimo sąlygas, netiesiogiai prisidėdami prie aplinkos saugojimo.
