Vakar 25-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metines žmonės šventė dalyvaudami eitynėse, o jų vyko net kelerios. Sostinės Gedimino prospektu nuvilnijo tradicija tapusios tautinio jaunimo eitynės “Tėvynei”. Daugiatūkstantinė minia žygiavo ir kariuomenės bei karinių orkestrų parade. Eitynių priekyje buvo nešamas solidarumą su Ukraina simbolizuojantis plakatas “Už jūsų ir mūsų laisvę”. Prie Seimo, Nepriklausomybės aikštėje, eitynių organizatoriai ir svečiai iš užsienio sakė kalbas, buvo sugiedotas Lietuvos himnas. – Nepriklausomybę žmonės šventė gatvėse. VAKARO ŽINIOS
Minint nepriklausomybės atkūrimo 25-metį aukščiausios valdžios ložė buvo pustuštė. Į iškilmingus renginius Vilniuje nepakviesti nei Baltijos šalių, nei kaimyninės Lenkijos prezidentai. Vienintelis švenčių dienomis draugiją prezidentei Daliai Grybauskaitei palaikė oficialaus vizito atvykęs Islandijos vadovas Olafuras Ragnaras Grimsonas. Prezidentūros kvietimo jis sulaukė kaip pirmosios valstybės, pripažinusios atkurtą Lietuvos nepriklausomybę, prezidentas. LŽ pasidomėjo, gal kartais kvietimus į valstybinę šventę gretimų šalių vadovams išsiuntė parlamento padaliniai. Spaudos tarnyba patikino tokių žinių netrinti. Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės atstovė spaudai Dalia Valentienė pabrėžė, kad Seimo pirmininkė į renginius kviečia tik parlamentų vadovus. Kviesti prezidentus – prezidentės prerogatyva. – Svečiai neatvyko, nes jų niekas nekvietė. LIETUVOS ŽINIOS
Policijos patrulių dovanojamos vėliavėlės, parašiutininkų desantas miesto centre, vaikų keliama istorinė Vyčio vėliava – švęsdami Lietuvos nepriklausomybės 25-ąją sukaktį kauniečiai dar kartą įrodė esą ne tik patriotai, bet ir kūrybingi. Kovo 11-osios minėjimas prasidėjo 10 val. Šventę sutinkančiųjų kelyje laukė staigmena: prie įvažų į Kauną policijos patruliai stabdė vairuotojus ir jiems dovanojo trispalves bei vėjo malūnėlius. Taip vyko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir moksleivijos akcija “Su Kovo 11-ąja”.”Juk smagu”,- vienbalsiai sakė merginos, paklaustos, kodėl nutarė dalyvauti akcijoje. “Jeigu visi tie vaikai – kauniečiai, tai mūsų miestas labai jaunas”,- nusistebėjo Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje surengtame minėjime dalyvavusi Irena, žvilgsniu sekdama čia pat bėgiojusius vaikus, vežimėlius su kūdikiais stumiančius jaunus tėvus, besibūriuojančius moksleivius. – Barikadų nematęs jaunimas verstina laisvę. KAUNO DIENA
Minint 25-ąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos metines Klaipėdoje surengta daugybė įvairių renginių, į kuriuos aktyviai įsitraukė ne tik vyresnioji karta, bet ir tie, kurie turėjo laimės gimti jau nepriklausomoje Lietuvoje. Įvairūs renginiai, skirti šiai iškiliai datai paminėti, vyko ne tik Kovo 11-ąją, bet ir išvakarėse. Ypač aktyviai šventei rengėsi jaunieji klaipėdiečiai. Klaipėdos moksleiviai entuziastingai atsiliepė į kvietimą dalyvauti šalies mastu vykusioje akcijoje “Lietuvai ir man”. Jų rankomis nupintos trispalvės apyrankės papuošė ne tik sostinėje, bet ir Klaipėdoje Atgimimo aikštėje, pastatytus Gediminaičių stulpus. Skaičiuojama, kad Klaipėdoje šiemet vyko kone 20 įvairių renginių, skirtų šiai svarbiai datai paminėti. Įvairios parodos, koncertai, literatūriniai vakarai, viešos diskusijos, kūrybinės dirbtuvės, filmų pristatymai – kiekvienas klaipėdietis pats galėjo pasirinkti, kuri forma jam priimtiniausia prisiminti nueitą valstybės 25 metų kelią. Klaipėdos koncertų salėje vykusiame iškilmingame minėjime skambėjo raginimai didžiuotis savo valstybe. VAKARŲ EKSPRESAS
Vėliavų jūra, masinė eisena ir rekordiškai daug Prisikėlimo aikštėje susibūrusių gyventojų. Taip Šiauliuose paminėta jubiliejinė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. Ją šiauliečiai prisimins dar ilgai, nes tūkstančiai susirinkusiųjų įsiamžino bendroje nuotraukoje. Šventiniai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo minėjimo renginiai Šiauliuose prasidėjo geležinkelininkų inicijuota akcija “Dainuojam Lietuvai”. Akcija “Šypsokis, Saulės mieste” tūkstančius šiauliečių subūrė bendrai nuotraukai. Žmonės Prisikėlimo aikštėje kelioms minutėms sustingo – tam, kad ugniagesių kopėčiomis į 20 metrų aukštį pakilęs fotografas įamžintų šiauliečių šypsenas. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Premjeras Algirdas Butkevičius pasveikino daugelyje šalies mokyklų vykusio nacionalinio konkurso “Lietuvos istorijos žinovas” dalyvius ir akcentavo istorijos žinojimo svarbą kuriant teisingą ateitį. Deja, patys politikai Lietuvos istorijos nežino ar ją savaip traktuoja. Pavyzdžiui, į kiekvieną Kovo 11-osios jubiliejų į Seimą kviečiami Islandijos, kaip pirmosios valstybės, pripažinusios Lietuvos Nepriklausomybę, vadovai. Nors iš tikrųjų pirmoji Lietuvą pripažino Moldova. Tiesa, tai nenuvertina ir islandų žingsnio. Istorikas Algirdas Jakubčionis pripažįsta, kad Moldova tarsi nustumta į šešėlį. “Esu buvęs Moldovoje, teko pasišnekėti su jų istorikais. Tai jie yra tam tikra prasme nelaimingi dėl to, kad Lietuva lyg ir pamiršo, jog būtent ši šalis pirmoji pripažino Lietuvą. Tačiau nepasiskelbus Nepriklausomybės pripažinti kitos valstybės Nepriklausomybę tarptautinės teisės požiūriu neatitinka to lygio, kokį atitinka Islandijos lygis.” VAKARO ŽINIOS
Antradienį keliose Klaipėdos miesto apylinkėse perskaičiavus savivaldybių tarybų rinkimų metu atiduotus balsus, ne tik pasikeitė kai kurių kandidatų surinktas pirmumo balsų skaičius, bet ir viename iš sąrašų – jų eilė. Nustačius tokius neatitikimus, uostamiesčio politikai žada reikalauti balsus perskaičiuoti visame uostamiestyje. Balsai septyniose Klaipėdos miesto rinkimų apylinkėse buvo perskaičiuojami Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nurodymu po to, kai į ją, suabejojusios rinkimų rezultatais, kreipėsi septynios Klaipėdos politinės partijos ir du visuomeniniai rinkimų komitetai. Klaipėdos miesto rinkimų komisijos pirmininko Adolfo Gritėno duomenimis, po perskaičiavimo šiek tiek pasikeitė kandidatų surinktų pirmumo balsų skaičius, be to, viename iš sąrašų – partijos “Tvarka ir teisingumas”, – preliminariais duomenimis, pasikeitė kandidatų eilė. VAKARŲ EKSPRESAS
Kaltinimai intrigomis, ketinimais klastoti rinkimų rezultatus, spaudimas konkurentams pasitraukti iš kovos, raginimai apsiraminti. Visa tai vyksta prieš konservatorių vedlio rinkimus. Šią savaitę baigėsi terminas, kai buvo galima siūlyti kandidatus į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko postą. Kol kas kandidatų – daugiau kaip 20, bet pagrindiniai yra d. tai dabartinis partijos vadovas 58 metų Andrius Kubilius ir Seimo vicepirmininkė 65-erių Irena Degutienė. Būtent aplink juos ir verda intrigos.Vandenį ėmė drumsti partijos Krikščionių demokratų frakcija. – Vytautas Bruveris, Tadas Ignatavičius. Kibirkštys dešiniųjų gretose. LIETUVOS RYTAS
Sostinės lituanistai pasipiktino kandidato į Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus ir jo partijos kolegų kalbomis apie dvikalbius gatvių pavadinimus. Vilniaus lietuvių kalbos mokytojai stebisi, kad, siekdamas pritraukti tautinių mažumų balsus, Liberalų sąjūdis ėmė žadėti tai, kas net nėra mero kompetencija, – t.y. keisti Valstybinės kalbos įstatymą. Kaip dienraščiui pasakojo kreipimosi iniciatorė Vilniaus Žemynos gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja-ekspertė Aldona Šventickienė, lituanistų pasipiktinimą sukėlė prieš kelias savaites per viešus debatus išsakyti R.Šimašiaus teiginiai. Ji atkreipė dėmesį, kad dabartiniu metu, kai geopolitinė įtampa yra pasiekusi aukščiausią tašką, manipuliuoti tautinių mažumų jausmais yra ypač grėsminga. Visuomenė esą neturėtų būti tyčia kiršinama. – Kodėl papiktino liberalų kalbos? VAKARO ŽINIOS
KULTŪRA
Šiaulių moterų “Lions” klubas padėjo dar vienam gabiam, negalią turinčiam Šiaulių universiteto (ŠU)studentui. 1000 eurų stipendija skirta trečio kurso anglų filologijos studentui Edgarui Lukošiui. “Viskas taip netikėta. Gaila, kad mamos čia šiandien nėra. Didžiuotųsi”, – gėles ir apdovanojimą rankose laikydamas sakė Humanitarinių mokslų fakulteto studentas Edgaras Lukošius. Jam už stropų mokymąsi Šiaulių “Lions” moterų klubas įteikė tūkstančio eurų Harmannus Hulsinga vardo stipendiją. Taip kasmet prieš Kovo 11-ąją paskatinami gabiausi ŠU studentai, turintys negalią. Iš viso stipendijos įteiktos jau aštuoniems studentams. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Pakruojyje lankėsi Tbilisyje (Gruzija) leidžiamo laikraščio “Naujoji Gruzija” redaktorė Natalia (Nato) Lomadze, ruošianti publikaciją apie šiandieninę Lietuvos kultūrą. Žurnalistę lydėjo brolis – tapytojas, tarptautinių kultūros renginių organizatorius Aleko Lomadze. N. Lomadze apžiūrėjo Pakruojo kultūros centre veikusią tautodailės darbų parodą. Viešnią labiausiai sudomino medžio meistrų darbai ir pintos juostos – tokių kūrinių Gruzijoje nėra. Žurnalistė iš Gruzijos pastebėjo abiem šalims būdingą tendenciją: istorinio paveldo sukomercinimą. Ją ypač nustebino dvare pastebėta rodyklė į bausmių muziejų. “Paprastai tautos šiuo tamsiu savo istorijos periodu nesididžiuoja, netgi slepia. O čia pateikiama kaip lankytinas objektas”,- sakė N.Lomadze. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
TEISĖTVARKA
Kur ir su kuo turi gyventi 6-metė mergaitė, kurios akyse praėjusiais metais Šilalės rajone žuvo motina lietuvė,- su teta Lietuvoje ar su tėvu pakistaniečiu Olandijoje? Mergaitės grąžinimas ir apgyvendinimas kartu su tėvu Olandijoje neatitinka vaiko interesų. Be to, mergaitė gali patekti į netinkamą aplinką. Toks Vilniaus apygardos teismo sprendimas, kuriuo atmestas prašymas išduoti leidimą grąžinti vaiką į kilmės šalį – Olandiją, sukėlė audringą mažametės tėvo 51 metų Mohameto Tazulo Islamo reakciją. Olandijos pilietybę turintis pakistanietis iškart apskundė teismo sprendimą ir vis dar tikisi išsivežti dukterį į namus. – Aušra Pilaitienė. Teismas: mergaitė bus lietuvė, o ne olandė. LIETUVOS RYTAS
Grėsmės Lietuvos valstybingumui ne tokios jau paranojiškos ir išgalvotos. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas tvirtina, kad suaktyvėjęs lietuviškumo ir patriotizmo menkinimas viešojoje erdvėje – sąmoningas siekis prieš valstybę nukreipti piliečių protus. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Paulauskas pripažino, kad informacinio pobūdžio iš puoliai prieš Lietuvos valstybę, ypač viešojoje erdvėje, suaktyvėjo. “Pastaruoju metu pastebėjome, kad nežinia kas sukūrė labai daug paskyrų internete, kuriose skleidžiama prieš Lietuvą aršiai nukreipta informacija, koneveikiama viskas, kas yra lietuviška, patriotiška, jau nekalbant apie Ukrainos ir Rusijos santykius. Mus verčia sunerimti, kad prieš šalį yra sistemingai nukreiptos priešiškos jėgos”, – teigė A.Paulauskas. – Valstybę apniko kenkėjai? KLAIPĖDA
Kovo 11-osios akto signataro ir buvusio kandidato į Lietuvos Respublikos prezidentus Rolando Paulausko kalbos vaizdo įrašas, skirtas Lietuvos ne priklausomybės atkūrimo 25-mečiui, staiga atsidūrė abejotinos reputacijos tinklalapyje šalia teksto, kuriame atvirai įžeidinėjami visi, pažymintys šaliai įsimintiną datą. Esą “Kovo 11-oji taip pat – ir “baranų” šventė”. Tekste bandoma įteigti, jog žmonės, besidžiaugiantys ir vertinantys Lietuvos nepriklausomybę, yra, švelniai tariant, avinai, nemąstantys padarai, kartu menkinamas ir valstybės laisvės atkovojimas. Šios svetainės įkūrėjas – klaipėdietis Vaidas L., dienraščio paklaustas, ką šiame tinklalapyje Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo jubiliejaus proga pasirodęs “pasveikinimas” galėtų reikšti, atsakomybės išsigynė. Esą nuo darbo tinklalapyje jis atsiribojęs jau kurį laiką, o svetainę tvarko kažkoks administratorius-koordinatorius Thomas Wilkinsonas, kurio niekas nepažįsta. Ir R.Paulauskas tikino nežinąs, kaip jo kalbos įrašas atsidūrė prie tokio provokacinio turinio rašinėlio. KLAIPĖDA
Kovo 4 dieną vykusiame posėdyje VRK patenkino Šiaulių apygardos prokuratūros prašymą ir davė sutikimą patraukt baudžiamojon atsakomybėn buvusį Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių Vladą Damulevičių, suimti jį ar kitaip suvaržyti jo laisvę.V. Damulevičius dalyvauja savivaldybių tarybų rinkimuose Šiaulių mieste, jis įrašytas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) kandidatų sąraše vienuoliktu numeriu. Pasak VRK posėdyje kabėjusio prokuroro, buvusiam Administracijos direktoriui V.Damulevičiui dėl tarnybos pareigų neatlikimo yra iškelta baudžiamoji byla, kuri šiuo metu nagrinėjama teisme. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Dalia Zibolienė
