Meilės eilėraščio konkursas

Tęsiasi gražiausio meilės eilėraščio konkursas. Kurkite, rašykite, mylėkite! Primenu, kad šis konkursas skirtas trumpiems eilėraščiams. Tie, kurie savo meilės jausmą moka supakuoti į ketureilį ar šešiaeilį, turi daugiau galimybių pasimėgauti vakariene su savo mylimąja ar mylimuoju, nei tie, kurie liejasi ilgose eilėse…

Romėnas AMŪRAS-KUPIDONAS

EVA   

Meilės pasaka (be pabaigos)

Koks gyvenimas mažytis!

Kam liemenėle varžytis?

Kam kaskart riboti sielą,

Juk vis tiek nelemtą dieną

Tu suprasi: koks gyvenimas mažytis….

Kam liemenėle varžytis?

Kam kaskart riboti sielą,

Juk vis tiek nelemtą dieną…

Danutė MAŽEIKIENĖ

………………….

14 –tą vasario

Kas širdelę dovanos?

Nors netikrą, nupaišytą

Ant palangės dulkinos.

Ar ant sniego prie takelio,

Kuriuo ėjom kažkada,

Ant skambėjusio žodelio,

Jau apžėlusio barzda…

Ant vilnonio debesėlio,

Laiko, tirpstančio delnuos,

Dar nupiešk, prašau, širdelę –

Tai juk nieko nekainuos…

………………………

Jei svajoji, jei myli,

Tai laimingas esi.

Tegu lūpos ir tyli –

Meilė visad teisi.

Tiktai meilė pasaulį

Veda gėrio keliais,

Tiktai meilė pasaulio

Pražudyti neleis.

Mūsų laimei užtenka,

Kad dar meilė gyva,

Ir tegu neišsenka

Ta vilties sietuva.

…………………………

Viskas šioje žemėje daroma iš meilės

(Jos žaizdas tu vienas pats išsilaižai),

Bet kokios bebūtų gražios mūsų eilės

Pinigų ir meilės nuolat per mažai…

Inga DULKIENĖ

……………………………..

Ir vėl pametus galvą aš

Į ugnį ir į liepsnas!

Dėl šito mano jausmo Tau

Aš net bijau kvėpuoti…

Aš noriu susitikt Tave

Be priežasties ir be minties,

Nors valandai ar pusei

Šalia Tavęs pabūti…

…………………

Tu neklojai žiedlapiais kelio man,

Tik atvėrei savo širdies vartus…

Delnuose ištirps mano nerimas,

Ir sapne girdžiu tavus žingsnius.

Nežadėjai saulės atnešti man,

Tik apklojai šiluma žmogaus,

Pelenus pavertęs ugnimi –

Dvi širdys plaks viena širdimi…

………………………….

Nepavirsiu niekad aš į ledą,

Dar krūtinėje kažkas rusena.

Dar upeliais ašaros sugrįžta į mane.

Gal tikėjimas yra kvailystė?

Bet aš noriu, kad tas jausmas grįžtų

Ir sugriautų ledo rūmus,

Kur aš gyvenu…

……………………………

Aš tyloje girdėjau Tavo balsą,

Jis lyg šnarėjimas rugiagėlių laukuos.

Tu pasakyk, ar gali Tau užtekti

Tiktai švelnumo mano, meilės tos pačios?

Ar bus naktis, iš lėto kris Tau žvaigždės,

Ar bus karšta diena, norėsis atgaivos.

Tu visame plačiam, margam pasauly

Išliksi man maža rugiagėle rugiuos!

……………………………..

Aš mylėjau, žinai, tebemyliu.

Vis nešioju Tave širdyje…

O prieš daugelį metų tikėjau,

Kad ir Tu taip nešiosi mane… 

VLADIMIRAS

………………..

Ar tu prisimeni, brangi,

Baltų beržų pavėsy,

Kai tau aš pasakiau,

Jog amžinai mylėsiu?

Po to abu bendrabuty

Ilgai sėdėjom dviese,

Ir tu man prisiekei,

Kad amžinai mylėsi.

Nuo tų dienų daug

Metų pralėkė, oi, daug.

O mes gyvenam dviese,

Nes kažkada prisiekėm,

Jog amžinai mylėsim.

Donata TARAKANOVIENĖ

……………………

Kol kas neišbarstytas dar esi

Ir nesuprantamas lyg galo kaip pasaulis.

Matau tave vėjelio šlamesy

Ir ant virtuvės lango naujo.

Matau tave ištįsusioj lyg paauglys dienoj

Ir vakaro voratinklių pavėsiuos.

Matau tave naktų maldoj

Ir rytmečiui rankas ištiesus…

Ir vis dar neskaičiuoju metų su tavim,

Dar man brangus šlepsėsimas tavųjų šliurių.

Ir susilenkusioje vasaros daržų dienoj

Tave matau visur – bijūnų ir ramunių, ir nasturtų jūroj…

………………………..

Jei man kaltes primestum,

Aš nepyksiu…

Ar gali upė pykt, kad ji plati?

Ir jei mažai mylėjau, tiktai blyksnį,

Sakyk, ar meilė buvo jau tokia karti?

………………………..

Spindulių tau priskinsiu galybę

Ir įteiksiu, kad rastum mane…

……………………….

jei leistų pasiskint žiedų

Pavasario, vilties, kerų, gal meilės,

Tu patikėk – aš rinkčiausi tave…

Jūratė Genovaitė DEGTERENKIENĖ

…………………………

Meilei nereikia žydinčių sodų,
Meilei nereikia takų ir kelių.
Meilei tik reikia vienintelio žodžio,
Tyliai ir švelniai ištarto: “Myliu.”

Taurę pakelkim už meilę liepsningą,
Žemė vasario šalta ir balta.
Mūsų širdyse žiedlapiais sninga,
Kai suliepsnoja meilė karšta.

 
 
Irma DAKTARIŪNAITĖ

……………………

Ką reiškia skausmas, kai negali išreikšti žodžiais AŠ TAVE MYLIU?

Kai niekam negali išliet savų jausmų!

Ką reiškia saulė, kai visur tamsu?

Ką reiškia meilė, kai esi viena?

Kai slegia širdgėla mane vien pagalvojus tik apie tave.

Ką reiškia miegas, kai nejaučiu tavęs šalia?

Kai daug turiu svajonių, nes dievinu tave!

ALBINAS
 ………………
Mylėk mane
Kai ievos žydi
Ir kai alyvos
Vakare svaigins
Mylėk kai nėr manęs
Tegu visi pavydi
Mana širdis
Tave apgins
Mylėk nors
Per vėlu atrodo
Paneigsiu savo
Rankų šiluma
Man tavo
Meilės reikia
Tarytum balto sodo
Kuriam gyvena
Sielų artuma….

ATEIK

Ateik į muziką
Į mano
Žvakių šviesą
Sutemus mano
Pirštai lies
Tavas stygas
Kalbės mana
Širdis
Šią naktį
Nuogą tiesą
Ir mano sielą
Jausi
Lyg manas
Rankas
Vienatvę uždarysim
Į ąsotį
Išlauksim kol
Ateis diena
Dainuos ir gers
Jausmus
Dvasia išalkusi
Besotė
Ateiki-prisiglausk
Nebūk viena…….

EDITA

Man reikia vakaro,

Į tavo plaukus

Nusileidusio.

Ir pasakos

Ant smilgos

Išsidraikiusios…

Aš noriu vėjo –

Linksmo, nepavargusio,

Ir fėjų,

Žiedlapius išbarstančių…

Dar vieno žvilgsnio –

Velniukų siaučiančių

Ir ilgesio,

Delnuose besimaudančio…

Bijau –

Reikia per daug…

Bijau –

Jau norėt

Pavargau…

Joana URBONIENĖ

Kai meilė liepsnoja,

Širdys dainuoja,

Uždega sniegą.

Drugeliai skraido akyse,

Bitės dūzgia širdyse,

Lelijos pražysta žiemą…

Virginija TIČKIENĖ

Tik Tau

Ar Tu girdi?

Juk Tau sakau –

Diena tokia nepaprasta.

Ar supratai,

Ar pamatei –

Kokia diena.

Šita daina

Skirta tik Tau.

Tik Tau žydės

Ir saulė švies.

Tik Tau sakys:

Gyvenk, žmogau.

Ir eisi Tu

Gyvenimo takais,

Laukais nepamirštais –

Pabūk kartu,

Neišsinešk

Linkėjimų visų.

Man bus baisu,

Kai Tu išeisi,

Nors saulė švies,

O debesis

Sakys sudie…

…………………………….

Balta ramunė meilę būrė

Myli – nemyli,

Myli – ko tyli?

Dygi usnis į širdį dūrė –

Nemyli, nemyli –

Skaudžiau už tylą.

Juokėsi žydras varpelis palaukėj –

Neišeiki, palauki, jei dar lauki.

Ir varnalėša stora pridūrė –

Nemyli, pas kitą jau plaukia.

Balta ramunė būrė ir būrė,

Pievoj margoj meilę žadėjo,

Kol vieną rytą, saulei pakilus,

Į pievą pjovėjas atėjo.

Suko dalgelį į pradalgėlį,

Gulo ramunės, varpeliai ir usnys.

Į pradalgėlį dailiai sugulę

Būrė –

Myli – nemyli – myli.

Dygi usnis į širdį dūrė

Ir nutilo.

Nemyli, nemyli…

Zita MIRONIENĖ

………………….

Mylėk, kol meilė turi širdį,

Supranta kalbą, kai tyliu.

Mylėk, kada tave nugirdo

Neklusnūs žodžiai, kai verkiu.

Mylėk, kai diemedžiu žydėsiu

Po langu rymant vienumoj.

Aš neišeisiu, aš pareisiu

Tavo ilgesio dainom…

Mama

Renku lyg perlus tavo žodžius

Iš praeities šviesių dienų.

Švento Valentino dieną,

Kai kelio viena nerandu.

Sugrįžk į mūsų meilės uostą

Žuvėdrų kylančių pulku

Iš Amžinybės okeano

Uždegti meilės žiburių.

………………………

Iš meilės nupinčiau vainiką,

Kai žiema už langų dar gili,

Bet žiedai po įšalu miega,

Juos surasti bejėgė širdis.

Dovanoju tik spindulį saulės –

Mažą, bailų dienos vidury,

Šokį – snaigių baltutį ant delno

Nesibaigiančio vėjo kely…

……………………………..

Būk saulė gyvenimo mažo kely,

Kuriame pasiklystam abu nebūty.

Būk mano kelionės lazda ir viltis,

Daina nedainuota, kol plaka širdis.

Tik dviese turtingi, be turtų brangių
Sušilsim po angelo balto sparnu.

Meilei į širdį atkėlę vartus

Palaima, kad laimintų mus ir vaikus.

………………………………

Nors už lango ir vasaris,

Beldžia vėjas baltaskaris,

Bet širdy pavasarėja,

Kada meilė grūdą sėja.

Žodeliu dar negirdėtu,

Švelniu, šiltu, nelytėtu,

Kurs ilgai brandintas buvo –

Meilės dieną tik prabudo.

Būkim laimėje visi laimingi,

Kaip jaunystėje turtingi.

Saldžių bučinių lietumi

Klūpant angelui arti. 

Aldona URBONIENĖ

…………………….

Meilė – kaip sraunus upelis

Kartais veržias iš krantų,

Sužydės speige lelijom

Ar staiga užšals ledu.

Kartais ašaromis lyja

Ar išdžiūsta nuo kaitros,

O jeigu giliai širdyje –

Meilės jausmas nepražus.

V.A.

…………………………

O, tai ne meilė,

Kai tris kartus per dieną sako „Myliu!“

Tikroji meilė nebylom ateina.

Ji žengia švelniai ir be galo tyliai,

Ji bus šalia – besvorė ir bebalsė,

Tokia švelni lyg vakaras prie kojų,

Tokia pati ar vasarą, ar žiemą…

Su ja lengvai ir liūdi, ir kvatoji… 

 …………………….

Prisėsk šalia, nes Tu ta mano Meilė,

Per šitiek metų kantriai išbandyta,

Su Tavimi aš vakarą praleidžiu,

Su Tavimi ir vėl sutiksiu rytą…

…Begėdis vėjas tyliai ir lengvai

Manuosius plaukus velia ir vėl glosto,

O gal ne vėjas, gal tai Tavo rankos

Lyg šiltas gūsis glaudžiasi prie skruosto?  

AURELIJA 

…………….

Kur nėr Tavęs, ten dienos būna ilgos…

Kur nėr Tavęs, ten dienomis tamsu…

Kur nėr Tavęs, ir laikas ten sustingsta,

Ir žuvys ima plaukt ledu…

Kur nėr Tavęs, vaivorykštės spalva praranda,

Ir medžiai numeta lapus…

Kur nėr Tavęs, ten paukščiai pasiklysta,

Ir lietus pameta lašus…