Pandėlio miesto bendruomenė, be privalomų leidimų sumaniusi sutvarkyti buvusio dvaro tvenkinį, gavo aplinkosaugininkų niuksą: pradėti vandens nuleidimo darbai birželyje buvo sustabdyti po gyventojo skundo, kad jam nebebusią kur žvejoti. Miesto aplinką pagražinti pasišovę iniciatyvūs bendruomenės nariai, paaiškėjo, gerą darbą pradėjo ne nuo to galo…
Supykę norėjo kasti kitą
Į Pandėlį iškviesti rajono aplinkosaugininkai konstatavo, jog vandens lygio žeminimo darbai 0,6 ha dirbtiniame vandens telkinyje vykdomi be privalomų leidimų. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio agentūros vedėja Danutė Baronienė sakė, jog pagal nustatytą tvarką paviršinių vandens telkinių valymo darbai turi būti atliekami gavus Aplinkos apsaugos agentūros leidimą, kuris išduodamas per 20 dienų nuo dokumentų pateikimo.
Šis valstybei priklausantis, bet daug metų apleistas tvenkinys yra nekilnojamųjų kultūros vertybių sąraše. Todėl būtinas ir Kultūros paveldo departamento leidimas. Kadangi privalomų dokumentų pandėliečiai neturėjo, tvenkinio tvarkymo darbai sustabdyti. Aplinkosaugininkų verdiktas suerzino miesto bendruomenę, o ypač – darbus finansavusius verslininkus, norėjusius miesto vaizdą gadinusią teritoriją kuo greičiau paversti traukos zona. Sušauktas bendruomenės tarybos posėdis, jame siūlyta šalia kasti kitą mažesnio ploto tvenkinį. Tačiau tokių planų atsisakyta kaip nelogiškų.
Be pinigų nepadarysi…
Naujam tvenkiniui kasti taip pat būtų reikėję Kultūros paveldo departamento leidimo. „Kas žino, gal kasant naują tvenkinį kiltų dar daugiau problemų? Toje teritorijoje yra kapų, tad kasinėjant galima atkasti palaikų“, – apie Pandėlio bendruomenės užmojus šalia dvaro tvenkinio kasti naują dėstė D. Baronienė. Jos manymu, seniūnija galėjo padėti bendruomenei pasirūpinti tvenkinio valymo dokumentais. Tuo tarpu Pandėlio seniūnas Romualdas Varanius apgailestavo, kad biurokratiniai reikalavimai sustabdė gražią bendruomenės iniciatyvą: „Seniūnija niekada neturės tokių pinigų, kokius Pandėlio verslininkas ir aktyvus bendruomenės narys Valdas Pipikas aukojo – 3 tūkst. eurų – tai ne juokas!“
Šis dvaro tvenkinys paskutinį kartą valytas prieš šešis dešimtmečius ir per daugybę metų tapo pačia nepatraukliausia Pandėlio miesto vieta: krantai apžėlę krūmais, į vandenį primesta paties įvairiausio šlamšto, dėl pūvančių medžių lapų vanduo rūgsta ir dvokia. Durpių verslo įmonę turintis pandėlietis V. Pipikas planavo išvalyti tvenkinio dugną ir įrengti pliažą. Iki darbų sustabdymo spėta tvenkinio vandens lygį pažeminti 1 metru, iškirsti krūmynus, privežti žvyro ir smėlio.
Norėjo kaip geriau,
išėjo kaip visada?
„Norėjome viską padaryti greitai ir gražiai. Prisidirbome, nes nežinojome reikalavimų. Nuo 2005 m. planavome, kad pirmas naujai susikūrusios bendruomenės darbas – išvalyti miesto tvenkinį ir sutvarkyti aplinką, kad ji taptų pandėliečių ir svečių traukos zona. Juk šis tvenkinys turi gražią istoriją – jis yra buvusio Pandėlio dvaro ir parko dalis. Čia veisti karpiai, per šventes dvariškiai plaukiodavo gondolomis“, – dėl kilusio nesusipratimo apgailestavo bendruomenės pirmininkė Jūratė Bagužienė. Kartą pamokyta ji sakė daugiau jokių žygių be privalomų leidimų nesiims. „Šiemet greičiausiai nebespėsime miesto papuošti sutvarkytu tvenkiniu, bet tikimės, kad kitąmet čia jau bus gražu“, – vylėsi bendruomenės vadovė.
Pandėlio bendruomenė išsiuntė prašymą Kultūros paveldo nekilnojamųjų objektų departamentui dėl tvenkinio darbų, specialistai pažadėjo greitai duoti atsakymą. Rajono savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Rancevas pasirašė įsakymą dėl sklypo, kuriame yra tvenkinys, įteisinimo visuomenės poreikiams, nes ši valstybinė teritorija iki šiol yra tarp grąžintinų. Bendruomenė laukia ir Nacionalinės žemės tarnybos atsakymo dėl sklypo statuso.
Dėl ūkinės veiklos vykdymo pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus numatyta 579 eurų bauda.
Kaltę dėl be leidimų pradėtų tvenkinio valymo darbų prisiėmė aktyvus Pandėlio bendruomenės narys.
Aldona Minkevičienė
