Geriau vieną kartą pamatyti, negu dešimt kartų išgirsti. Tokiu senolių posakiu vadovaujasi Rokiškio urėdijos miškininkai, kviečiantys moksleivius susipažinti su miškų biologine įvairove. O parodyti jie tikrai turi ką: nuo miškuose slypinčių, legendomis apipintų pelkių, raistų, medžių, akmenų ar itin retų ir vos įžiūrimų augalų, vabaliukų.
Ypatinga dvasia
Vietų, kurias verta aplankyti pažintiniais tikslais, pailsėti ar papramogauti, urėdijos valdose yra per 30. Lyderis – Girios informacinis centras ir pažintinis Girios takas prie Sartų ežero. Tai tarsi gyvoji gamtos pamoka, smalsuoliams suteikianti galimybę pamatyti ir įvertinti jos didybę: nuo žalsvos samanos iki dangų viršūnėmis remiančių medžių galiūnų.
Urėdijos vyriausiasis miškininkas Julius Adamonis sako, jog didžiausią įspūdį čia patiria mažiausi lankytojai, pirmą kartą savo akimis išvydę paslaptingus gamtos turtus. Keliaujant pažintiniu taku juntama ypatinga dvasia: takas vingiuoja palei paslaptimi alsuojančią žmogaus nepaliestą Vasynos aukštapelkę, kuri gamtininkams ir geologams – vertybių lobynas. Čia galima aptikti beržą keružį, ant durpingų šlaitų pastebėti miškinių česnakų, tarp samanų, kerpių knibžda biologinių retenybių. J. Adamonis apgailestauja, kad mokyklos per mažai naudojasi šiuo gyvuoju muziejumi.
Giria parko statusą gavo prieš porą dešimtmečių, o pažintinis takas pačiu jos viduriu miškininkų rūpesčiu buvo nutiestas prieš 15 metų. Iš pradžių jis buvo iš medinių pagaliukų, bet šie greitai sutrešo, teko atkarpą nukloti medžio lentelėmis. Bet ir šios – neilgaamžės.
Daugiau ketvirtadienio GR
Aldona MINKEVIČIENĖ
