Ra­dio­lo­gai: jonizuojančios spin­du­liuotės leistinos dozės ne­ken­kia svei­ka­tai

Ku­riant ra­jo­no li­go­ninės veik­los stra­te­giją nu­tar­ta Ra­dio­lo­gi­jos sky­rių aprūpin­ti šiuo­lai­ki­ne apa­ratūra. Ši stra­te­gi­ja pa­si­tei­si­no – mo­der­nia­me sky­riu­je at­lie­ka­mi ty­ri­mai pa­de­da diag­no­zuo­ti li­gas. Sky­riaus pa­si­didžia­vi­mas – čia dir­ban­tys pro­fe­sio­na­lai.

Pir­ma­sis rent­ge­no apa­ra­tas nu­pirk­tas as­me­ninėmis lėšomis

Krašto mu­zie­jaus is­to­ri­kai, ty­rinėję mūsų ra­jo­no ra­dio­lo­gi­jos raidą, ra­do do­ku­mentų apie prieška­riu dir­busį gy­dy­toją Žemaitį. Jis as­me­ninėmis lėšomis nu­pir­ko pirmąjį krašte rent­ge­no apa­ratą ir tyrė juo pa­cien­tus. Tas apa­ra­tas turėjo at­virą rent­ge­no vamzdį. Ap­sau­gos nuo jo­ni­zuo­jančios spin­du­liuotės anuo­met ne­bu­vo, todėl me­di­kai dažnai su­sirg­da­vo. Se­nie­ji ra­jo­no žmonės pri­si­minė, jog gy­dy­to­jui Žemaičiui nuo plaštakų lu­po­si oda – ko ge­ro, jį ka­ma­vo spin­du­li­nis der­ma­ti­tas. Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tu rent­ge­no apa­ra­tas bu­vo sle­pia­mas li­go­ninės rūsy­je tarp nešva­rių skal­bi­nių. Taip pa­vy­ko jį išsau­go­ti.

Žino­ma, jog po­ka­rio me­tais Obe­lių apy­linkės li­go­ninėje dir­bo fti­ziat­ras (tu­ber­ku­liozės gy­dy­to­jas) Šumi­nas. Spėja­ma, jo nau­do­tas rent­ge­no apa­ra­tas jau turėjo ap­saugą.

Is­to­ri­kai ra­do duo­menų ir apie Ro­kiškio li­go­ninės rent­ge­no ka­bi­ne­tui va­do­va­vu­sią gy­dy­toją Ž.Mi­se­vičienę. 1949 m. Ka­majų am­bu­la­to­ri­jos vedėjos pa­rei­gas ėjo gy­dy­to­ja Ro­mu­al­da Gu­zi­kaus­kienė. Darbą am­bu­la­to­ri­jo­je ji de­ri­no su li­go­nių kon­sul­ta­ci­jo­mis Ro­kiškio tu­ber­ku­lio­zi­nia­me dis­pan­se­ry­je. Vėliau me­dikė dir­bo Ro­kiškio tu­ber­ku­lio­zinėje li­go­ninėje. Tai bu­vo aukštos kva­li­fi­ka­ci­jos spe­cia­listė, turėju­si pui­kią at­mintį: be am­bu­la­to­rinės kor­telės pri­si­min­da­vo rent­ge­no­lo­gi­nius pa­cientų vaiz­dus ir vi­sa­da padėda­vo ko­le­goms diag­no­zuo­ti li­gas.

Gy­dy­tojų kai­ta

1955 m. bai­gu­si Vals­ty­binį Kau­no uni­ver­si­tetą (da­bar – Svei­ka­tos mokslų uni­ver­si­te­tas) į Ro­kiškį at­vy­ko dirb­ti gy­dy­to­ja te­ra­peutė Jad­vy­ga Za­da­rožnienė. Jos spe­cia­li­za­ci­ja – rent­ge­no­lo­gi­ja. Po dvejų metų me­dikė perėjo dirb­ti į Ro­kiškio tu­ber­ku­lio­zinį dis­pan­serį gy­dy­to­ja rent­ge­no­lo­ge, vėliau šias pa­rei­gas de­ri­no su dar­bu ra­jo­no li­go­ninėje.

1962 m. kar­jerą ra­jo­no li­go­ninėje pradėjo gy­dy­to­ja Ru­pai­nytė. Ji, pri­im­ta pa­va­duo­ti tuo me­tu rent­ge­no ka­bi­ne­tui va­do­va­vu­sią Ž.Mi­se­vičienę. Po 4 mėn. pradėjo dirb­ti rent­ge­no­lo­ge. Jos kar­je­ra li­go­ninėje tęsėsi 12 metų.

1965 m. į Juo­dupės apy­linkės li­go­ninę at­vy­ko dirb­ti gy­dy­to­jas Ful­gen­tas Ka­ju­tis. Jo pa­cien­tai pri­si­minė, kad šis rent­ge­no­lo­gas bai­mi­no­si ra­dio­ak­ty­vios spin­du­liuotės, todėl mūvėjo ne tik ap­sau­gi­nes švi­nuo­tos gu­mos piršti­nes, ryšėjo pri­juostę prie­ky­je ir nu­ga­ro­je, bet ir dėvėjo ke­purę.

1968 m. ra­jo­no li­go­ninėje įsi­dar­bi­no gy­dy­to­ja rent­ge­no­logė Ma­ri­ja Rūta Gri­ga­liūnienė, 1977 m. – Pet­ras Vaičiu­lis, o po trejų metų prie ra­dio­logų ko­man­dos pri­si­jungė Liud­mi­la Kot­lia­ro­va, šiuo me­tu va­do­vau­jan­ti li­go­ninės Ra­dio­lo­gi­jos sky­riui.

Vos tre­jus me­tus (1983-1986) Ro­kiškio li­go­ninėje dir­bo rent­ge­no­logė Lai­ma Kra­je­vienė. Po to ji pa­si­rin­ko darbą Kau­no kli­ni­kinėje li­go­ninėje, kur iki šiol va­do­vau­ja Ra­dio­lo­gi­jos sky­riui.

2003 m. į ra­jo­no ra­dio­logų ko­mandą įsi­lie­jo gy­dy­to­ja Ri­ta In­drišiūnienė. Iki išvy­ki­mo į Vil­nių ji at­li­ko kom­piu­te­rinės to­mog­ra­fi­jos ir ul­tra­gar­so ty­ri­mus. Šiuo me­tu gy­dy­to­ja nuo­lat at­vyks­ta į Ro­kiškį kon­sul­tuo­ti pa­cientų.

Ro­kišky­je pa­si­ju­to lyg trem­ty­je

Tarp ko­rifėjų, daug metų dir­bu­sių ir iki šiol te­be­dir­bančių ra­jo­no li­go­ninėje, yra gy­dy­to­ja ra­dio­logė M.R.Gri­ga­liūnienė. Rugpjūtį su­kaks 45 me­tai, kai ji dir­ba rent­ge­no diag­nos­ti­kos sri­ty­je.

M.R.Gri­ga­liūnienė kar­tu su vy­ru gy­dy­to­ju or­to­pe­du-trau­ma­to­lo­gu Al­gir­du Ka­zi­mie­ru Gri­ga­liūnu į Ro­kiškį at­vy­ko pa­gal pa­sky­rimą baigę stu­di­jas Vals­ty­bi­nia­me Kau­no uni­ver­si­te­te. Me­dikės ma­ma dir­bo ren­ge­no­lo­ge-ftia­ziat­re, todėl ir duk­ra pa­si­rin­ko šią me­di­ci­nos sritį. M.R.Gri­ga­liūnienės se­ne­liai kilę nuo Svėdasų (Anykščių r.), todėl spe­cia­listė jautė vyks­tan­ti gy­ven­ti į širdžiai ar­timą kraštą.

Ra­jo­no li­go­ninė Gri­ga­liūnus pri­si­vi­lio­jo pažadėję jiems gy­ve­namąjį būstą, tačiau jį su­teikė tik po metų. Dar­bo pradžio­je šei­ma su mažąja duk­re­le įsikūrė po­li­kli­ni­ko­je. Gy­dy­to­ja neslėpė, jog pir­mai­siais me­tais ne­di­de­lia­me Ro­kišky­je jautėsi lyg trem­ty­je. “Gi­miau ir užau­gau Kau­ne. Bu­vau la­bai ak­ty­vi: po pa­skaitų lėkda­vau į cho­ro, an­sam­blio re­pe­ti­ci­jas, kon­cer­tus. Mėgau spor­tuo­ti, lan­kiau leng­vo­sios at­le­ti­kos, krepšinio tre­ni­ruo­tes. Ro­kišky­je gy­ve­ni­mas tekėjo kur kas lėtes­niu tem­pu, o man su­sto­ti ne­si­norėjo…” – pri­si­minė gy­dy­to­ja.

M.R.Gri­ga­liūnienė ge­riau pa­si­ju­to tik įsi­lie­ju­si į li­go­ninės kultūrinį gy­ve­nimą: pradėjo dai­nuo­ti mo­terų vo­ka­li­nia­me an­sam­bly­je, bur­ti dar­buo­to­jus į įvai­rias me­dikų šven­tes, va­ka­ro­nes, eks­kur­si­jas. Net 10 metų ji or­ga­ni­za­vo jaunųjų spe­cia­listų šven­tes, į būrį pri­im­da­vo nau­jus ko­le­gas.

Me­di­kas tu­ri su­pras­ti pa­cien­to skausmą

Gy­dy­to­jos M.R.Gri­ga­liūnienės at­min­ty­je išli­ko pa­cien­tas, ku­riam pir­ma­jam ji diag­no­za­vo vėžį. “Rent­ge­nos­ko­pi­jos me­tu pa­mačiau de­for­muotą skrandį. Su­pra­tau, jog li­ga ne pra­dinės sta­di­jos. Tai reiškė, jog jau­nam išvaizdžiam vy­rui ne­daug likę gy­ven­ti…” – me­dikės bal­se pa­si­gir­do liūdna gai­da.

Anot pašne­kovės, dar­bo pradžio­je vi­si spe­cia­lis­tai la­bai išgy­ve­na dėl pa­cientų sun­kių su­sir­gimų. Bėgant lai­kui išmoks­ta­ma su­pra­sti ir užjaus­ti, pa­tar­ti, kaip gy­dy­tis ir su­si­gy­ven­ti su li­ga. Dažnas žmo­gus, išgirdęs, kad jam rei­ka­lin­ga on­ko­lo­go kon­sul­ta­ci­ja, puo­la į pa­niką, sa­ko nie­kur ne­važiuo­sian­tis ir ne­si­tir­sian­tis. “Mes ban­do­me jį įkalbėti”, – sakė gy­dy­to­ja.

Ra­dio­lo­gai – vie­nin­te­liai ra­jo­no li­go­ninės kon­sul­ta­cinės po­li­kli­ni­kos gy­dy­to­jai, pas ku­riuos pa­cien­tams, pa­gei­dau­jan­tiems at­lik­ti rent­ge­nog­ra­mas, ne­rei­kia iš anks­to re­gist­ruo­tis. Ap­tar­nau­ja­mi vi­si be­si­krei­pian­tie­ji, o žie­mos me­tu siaučiant gri­po epi­de­mi­jai jų būna apie 100 per dieną. Be­veik vi­si ty­ri­mo at­sa­ky­mus gau­na tą pačią dieną. Nuo­lat žiūrint į kom­piu­te­rio mo­ni­to­rių va­ka­rop nu­silps­ta me­dikų akys. Anot gy­dy­to­jos M.R.Gri­ga­liūnienės, ra­dio­logų dar­bas la­bai svar­bus diag­no­zuo­jant li­gas, tačiau vi­sai ne­ma­to­mas pa­cien­tams.

Nau­ja tech­ni­ka – tiks­les­ni re­zul­ta­tai

Per gy­dy­to­jos M.R.Gri­ga­liūnienės 45 dar­bo me­tus iš esmės keitėsi diag­nos­tinė apa­ratūra. Prie­tai­sus, skleidžiančius rent­ge­no spin­du­lius, ir vaiz­dus, fik­suo­ja­mus fo­to­juos­to­je, pa­keitė mo­dernūs kom­piu­te­ri­niai apa­ra­tai, skait­me­ni­nius vaiz­dus per­ke­lian­tys į ar­chyvą ir tie­siai į ra­dio­lo­go kom­piu­terį. Ne tik su­trumpėjo ty­ri­mo lai­kas, su­mažėjo jo­ni­zuo­jančios spin­du­liuotės dozės, bet ir pa­sie­kia­ma tiks­les­nių re­zul­tatų. Mo­ni­to­riaus ek­ra­ne vir­tu­a­lio­je erdvėje ga­li­ma ma­ni­pu­liuo­ti gau­tais vaiz­dais, or­ga­nus apžiūrėti iš įvai­rių po­zi­cijų, at­kreip­ti dėmesį į pa­to­lo­gi­nes sri­tis. Sparčiai vys­tan­tis echos­ko­pi­jai, me­di­kai prog­no­za­vo, jog rent­ge­no ty­ri­mai bus rei­ka­lin­gi tik kaulų lūžiams diag­no­zuo­ti, tačiau taip ne­at­si­ti­ko. Ra­dio­lo­gi­ja vys­to­si to­liau, at­si­ran­da vis ki­to­kios ty­rimų ga­li­mybės, o ty­ri­mo būdai vis la­biau to­bulėja.

Stra­te­gi­ja pa­si­tei­si­no

M.R.Gri­ga­liūnienė pa­ta­ria žmonėms ne­bi­jo­ti rent­ge­nog­ramų – jonizuojančios spin­du­liuotės dozės ne­viršija normų. Be to, ra­dio­lo­gi­jos ka­bi­netų prie­tai­sai nuo­lat tik­ri­na­mi, o tai ga­ran­tuo­ja pa­cientų sau­gumą, aukščiau­sios ko­kybės ty­ri­mus ir mažiau­sią apšvitą.

Ne­ga­la­vi­mams nu­sta­ty­ti at­lie­ka­mi skir­tin­gi spindulio diag­nos­ti­kos ty­ri­mai: echos­ko­pi­jos, rent­ge­nog­ra­fi­jos, rent­ge­nos­ko­pi­jos, mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so kom­piu­te­rinės to­mog­ra­fi­jos. Ra­jo­no li­go­ninėje – ant­ri­nio ly­gio gy­dy­mo įstai­go­je – ne­at­lie­ka­mi mag­ne­ti­nio re­zo­nan­so, po­zit­ronų emi­si­jos to­mog­ra­fi­jos ty­ri­mai ir spin­du­lio gy­dy­mo pro­cedūros on­ko­lo­gi­niams li­go­niams. Šios pa­slau­gos tei­kia­mos tik tre­ti­nio ly­gio gy­dy­mo įstai­go­se.

Ku­riant mūsų ra­jo­no li­go­ninės veik­los stra­te­giją nu­tar­ta Ra­dio­lo­gi­jos sky­rių aprūpin­ti šiuo­lai­ki­ne apa­ratūra, spe­cia­lis­tus siųsti stažuo­tis į ge­riau­sius Lie­tu­vos bei užsie­nio ra­dio­lo­gi­jos cen­trus, o pa­cien­tui su­teik­ti op­ti­ma­liai ko­ky­biškas pa­slau­gas. Stra­te­gi­ja pa­si­tvir­ti­no: su­stip­rin­ta pir­minės diag­nos­ti­kos gran­dis, sku­biai nu­sta­to­mos ne­ga­la­vimų priežas­tys, pa­ren­ka­mi tin­ka­miau­si gy­dy­mo būdai.

Radiologijos skyriaus per­so­na­las

Nuo 1980 m. gy­dy­to­jos ra­dio­logės Liudmilos KOTLIAROVOS dar­bo sri­tis – kon­ven­cinė ra­dio­lo­gi­ja bei KT diag­nos­ti­ka. Sky­riaus vedėja to­bu­li­no­si Mask­vo­je ir Sankt Pe­ter­bur­ge (Ru­si­ja), Čika­go­je (JAV), Vie­no­je (Aust­ri­ja), Ry­go­je (Lat­vi­ja) ir Vil­niaus bei Kau­no ra­dio­lo­gi­jos cen­truo­se.

Gy­dy­to­jos ra­dio­logės Ma­ri­jos Rūtos GRIGALIŪNIENĖS sri­tis – kon­ven­cinė ra­dio­lo­gi­ja (rent­ge­no diag­nos­ti­ka).

Kas antrą sa­vaitę iš Vil­niaus į Ro­kiškio li­go­ninę at­vyks­ta gy­dy­to­ja ra­dio­logė Ri­ta INDRIŠIŪNIENĖ, rent­ge­no, KT ir ul­tra­gar­so diag­nos­ti­kos spe­cia­listė.

Gy­dy­to­jo ra­dio­lo­go Pet­ro VAIČIULIO sri­tis – rent­ge­no diag­nos­ti­ka ir ul­tra­gar­so diag­nos­ti­ka (echos­ko­puo­to­jas). Jis dir­ba ul­tra­gar­so sri­ty­je.

Dir­ba pen­kios kva­li­fi­kuo­tos ra­dio­lo­gi­jos tech­no­logės Aud­ronė Kla­naus­kienė, Re­gi­na Ja­na­vičienė, Li­ma My­lienė, Ri­ma Mas­tei­kienė, Pau­li­na Rap­ni­kienė.

Užs. 1004

Dalia Zibolienė