VšĮ Rokiškio rajono ligoninė baigia įgyvendinti projektą „Elektroninių sveikatos paslaugų plėtra Panevėžio regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigose“. Juo siekiama palengvinti pacientų ir medikų darbą, sukuriant specialias elektronines paslaugas.
Pasaulis internete
Gegužės 12 d. Rokiškio rajono ligoninė pristatė daugiau nei pusės milijono eurų (apie 2 mln. Lt) vertės baigiamą įgyvendinti projektą. Jo metu buvo sukurta speciali informacinė sistema, leisianti efektyvinti medikų darbą, o pacientams – taupyti laiką.
„Gydymo įstaigos siekia teikti pacientams kokybiškas ir saugias sveikatos priežiūros paslaugas bei gerinti gydymo įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą. Taip pat labai svarbu pacientų informavimo bei komunikacijos su pacientais kokybė. Be to, kiekvienas mūsų esame orientuoti į didesnį įstaigų darbo našumą ir veiklos efektyvumą. Deja, dauguma šiuo metu rajono ligoninėje naudojamų darbo priemonių ir metodų apsunkina siekti šių tikslų. Vienas tokių niuansų: informacija apie asmens sveikatą ir apsilankymus pas gydytoją kaupiama popierinėje formoje, tokia informacija neretai sunkiai prieinama ir patiems pacientams, ir sveikatos priežiūros specialistams. Būtent dėl to buvo nuspręsta iš esmės efektyvinti viešųjų paslaugų teikimą ir įgyvendintas projektas „Elektroninių sveikatos paslaugų plėtra Panevėžio regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigose“. 2010 m. mūsų ligoninėje pradėta diegti nauja informacinė sistema, kurios dėka įstaigos darbuotojams sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu bus palengvinti pagrindiniai veiklos procesai: sukurta elektroninė paciento medicininė istorija, bus paprasčiau pildyti specialius dokumentus, pažymas“, – projektą pristatė Rokiškio rajono ligoninės direktorius Raimundas Martinėlis.
Atsižvelgiant į įstaigos poreikius bei technines galimybes, projektas vykdomas tobulinant, diegiant ir kuriant naujas funkcijas dabartinės informacinės sistemos pagrindu. Sistema įdiegta įstaigos tarnybinėje stotyje.
Lengviau gaus informaciją iš kitų įstaigų
Projektą pristačiusio diegėjams atstovavusio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto specialisto, plėtros tarnybos projektų vadovo Evaldo Dobravolsko teigimu, kuriant ir diegiant naują informacinę sistemą, didelis dėmesys buvo skiriamas sistemos integralumui su kitų įstaigų informacinėmis sistemomis. „Šio projekto esmė – į vieną tinklą sujungti ne tik šalies gydymo įstaigas, taip palengvinant reikiamos informacijos pasikeitimą, bet ir visas kitas susijusias institucijas. Paprasčiau tariant, naujoji sistema integruota ir automatiniu būdu keičiasi informacija su Valstybinės ligonių kasos informacinėmis sistemomis, skirtomis gauti informaciją apie paciento draustumą, prisiregistravimą pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje bei pas šeimos gydytoją pasitikrinti. Sistema suteiks galimybę ir patiems medikams teikti informaciją „Sodros“ skyriui dėl paciento nedarbingumo ar nėštumo. Kuriant šią informacinę sistemą siekiama optimizuoti gydymo staigų veiklą, taupyti pacientų laiką, užtikrinti efektyvų žmogiškųjų išteklių medicinos įstaigose panaudojimą. Vienas svarbesnių projekto metu atliktų darbų – sukurta interaktyvi paslauga – elektroninė pacientų medicinos sveikatos istorija. Čia bus kaupiami, saugomi, pateikiami, o prireikus – pildomi duomenys apie pacientui atliktus tyrimus ar operacijas, persirgtas ligas, turimas alergijas ir pan. Ši naujovė pakeis jau atgyvenusią popierinę ligos istoriją“, – pasakojo E. Dobravolskas. Pasak jo, projektas įtrauktas į nacionalinį e.sveikatos plėtros planą.
Apie e.sveikatą
Kas yra elektroninė sveikata? Anot E. Dobravolsko, apie tai kalbama seniai: „Tai visuma įvairių techninių ir organizacinių dalių, suteikiančių galimybę efektyviau, greičiau ir patikimiau teikti sveikatos priežiūros paslaugas. E.sveikatos sistemoje yra dvi stambios sudedamosios dalys: elektroninė sveikatos istorija, kuri kaupiama pacientui visą gyvenimą, nuoseklų ir vientisą duomenų kaupimą užtikrins sukurta nacionalinė sistema. Į ją iš visų šalies sveikatos priežiūros įstaigų bus siunčiama minėta paciento elektroninė medicininė istorija. Vertinant iš nacionalinės perspektyvos, pacientui bus lengviau vykti į kitų miestų gydymo įstaigas norint gauti tęstines paslaugas, nes visa informacija apie jį, persirgtas ligas, atliktas operacijas ir panašiai, bus vienoje vietoje. Nacionalinė sistema kartu užtikrins darbuotojams reikiamų duomenų ar pažymų pateikimą, pavyzdžiui, gyventojų ar juridinių asmenų registrui, adresų registrui ir pan. Gydytojams nebereikės pildyti atskirai kiekvienos įstaigos išorinės sistemos, nes viskas bus vienoje vietoje, o duomenys pateikiami visoms reikiamoms institucijoms. Suteikus Valstybinės ligonių kasos apmokamas paslaugas duomenys bus pateikiami į jų sistemą, prieš pradėdami teikti paslaugas pacientui, medikai operatyviai gaus informaciją apie jo draustumą. Jei pacientas darbingas ir susirgo, išrašius nedarbingumo lapelį duomenys pateks tiesiai į „Sodros“ informacinę sistemą.“
Kam skirta?
Įgyvendinus elektroninių paslaugų plėtros projektą tikimasi sudaryti sąlygas Panevėžio regiono gydymo įstaigų pacientams šiuolaikinėmis informacinių technologijų priemonėmis laiku gauti geros kokybės sveikatos paslaugas, o sveikatos priežiūros įstaigoms ir jose dirbantiems specialistams – tarpusavyje lengviau bendradarbiauti ir saugiai bei greitai keistis informacija elektroninėmis priemonėmis. Pasak E. Dobravolsko, šios sistemos naudą pajus visi: „Pirmiausia, be abejo, galvojama apie pacientus. Naudojantis šia sistema pacientai bus užtikrinti dėl suteikiamų patikimų ir kokybiškų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Bus lengviau pasiekiamos reikalingos papildomos sveikatinimo paslaugos ar užtikrintas šių paslaugų tęstinumas. Tuo tarpu įstaigų darbuotojams sudaroma galimybė laiku ir reikiamoje vietoje gauti ir naudoti informaciją apie pacientą bei keistis ja su kitomis sveikatinimo įstaigomis ir priežiūros specialistais.“
Projekto metu modernizuojama iki tol naudota ligoninės informacinė sistema ir sukurtas duomenų centras. Pagrindinis įgyvendinamo projekto tikslas – kad pacientai praleistų kuo mažiau laiko eilėse prie gydytojų kabinetų, kad būtų galima išvengti nebūtinų apsilankymų gydymo įstaigoje, pavyzdžiui, dėl vartojamų vaistų recepto pratęsimo.
„Siekiama, kad patys pacientai, prisėdę prie savo kompiuterio, galėtų pasitikrinti ir greitai gauti informaciją apie jam atliktų tyrimų rezultatus ar užsisakyti reikiamas pažymas. Automatizavus dokumentų ir jų administravimo procesą, padidės sveikatos priežiūros įstaigų darbo našumas, sumažės medicininių klaidų skaičius, bus greitai ir saugiai keičiamasi informacija“, – sistemos pliusus vardijo vienas ją diegusių specialistų.
Įtrauktas į nacionalinę sistemą
Rokiškio rajono ligoninės įgyvendintas „Elektroninių sveikatos paslaugų plėtra Panevėžio regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigose“ projektas – vienas iš 13 regioninių projektų, kurie sudaro didelę dalį visos Lietuvos e.sveikatos projektų programos ir yra labai reikšmingi nacionalinės e.sveikatos diegimo projektams.
„Šių projektų metu kuriama elektroninių šalies sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros sistema. Ji sudaryta iš trijų stambių dalių. 1-oji: duomenų mainai tarp sveikatos priežiūros įstaigų ir pacientams bei sveikatos specialistams skirti specialūs portalai reikiamų duomenų pasižiūrėjimui bei pateikimui; 2-oji: elektroninis receptas, jį išrašęs medikas pateiks į Panevėžio regionui priklausančią informacinę sistemą vaistinėms tam, kad pacientai galėtų be popieriaus nuvykti į vaistinę ir atsiimti vaistus; 3-ioji: vadinamasis „Vedlais“ projektas, jo metu kuriamas nacionalinis medicininių vaizdų archyvas, į kurį iš kiekvienos sveikatos priežiūros įstaigos paklius medicininiai vaizdai. Vykstant į kitame mieste esančią gydymo įstaigą pacientui nebereikės vežtis padarytų nuotraukų. Peržiūrėję sistemoje šeimos gydytojo ar specialisto patalpintus vaizdus, atitinkami kiti specialistai galės juos įvertinti ir suteikti reikiamas tęstines paslaugas“, – pasakojo E. Dobravolskas.
Suvienodins darbą
Prisijungimas prie nacionalinės sistemos sudarys galimybę visoms įstaigoms vienodai naudotis informacijos šaltiniais: Gyventojų registru, sveikatos priežiūros įstaigų registrais, specialistų ir vaistų klasifikacijos registrais. Medikams bus prieinami vaistų, vakcinų, alerginių vaistų sąrašai.
„Kiekvieno apsilankymo pas gydytoją metu pacientui bus užpildomas ir elektroniniu parašu pasirašomas atitinkamas medicininis dokumentas: siuntimas tirtis, elektroninis receptas. Naujovė, kuri iki šiol dar nebuvo įgyvendinama: gydytojas galės gauti informaciją apie pacientų atsiimtus vaistus dar iki kito jo apsilankymo. Stengiamasi supaprastinti periodinių medicininių pažymų, pavyzdžiui, privalomo sveikatos patikrinimo vaikams, išrašymą. Ją bus galima išrašyti sistemoje, pasirašyti elektroniniu parašu ir tokiu būdu pateikti reikiamoms institucijoms. Šiuo metu numatyta, kad vairuotojų sveikatos pažymos dėl vairuotojų pažymėjimo suteikimo bus pateikiamos policijos institucijoms. Tikimės, kad vaiko gimimo liudijimas ar asmens mirties liudijimas artimiausiu metu per informacines sistemas pasieks metrikacijos tarnybas. Nebereikės nešti popierinių variantų“, – apie informacinių sistemų perspektyvą kalbėjo E. Dobravolskas.
Prisijungimas prie nacionalinės paslaugų sistemos užtikrina susitarimą dėl tam tikrų bazinių dalykų: įvairūs klasifikatoriai, duomenų rinkimai, standartizuoti dokumentai, kurie šiuo metu yra ganėtinai laisvos formos ir detalumo. Šios sistemos atsiradimas suteiks tikslumo ir vienodumo teikiant paslaugas skirtingose gydymo įstaigose, kai bus taikomi vienodi reikalavimai paslaugų aprašymams, siuntimų tirtis išrašymui ar specialių išrašų paruošimui. Vyraus ta pati struktūra, tie patys klasifikatoriai. Taip bus lengviau užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tęstinumą per kitas sveikatos priežiūros įstaigas bei mažės teikiamų paslaugų kokybės netolygumai regionuose ir centruose.
Užs. 977
