Rokiškis Baltijos kelyje – ilgiausioje žmonių grandinėje

Rytoj  sukanka 20 metų nuo tos dienos, kuomet susikibę rankomis stovėjome Baltijos kelyje, svajojome  apie  Nepriklausomybę, net ore jausdami jos dvelksmą.  Šiandien esame nepriklausomi, tačiau liudininkai abejoja, ar bepakartotume  panašią akciją, demonstravusią pasauliui vienybę ir valstybingumo siekį. Rytoj 19 val.  šiai datai atminti skirtas renginys vyks Rokiškyje, prie Nepriklausomybės paminklo.

Tarp milijono – nemažai rokiškėnų

Prieš 20 metų, minėdami Molotovo – Ribentropo pakto pasirašymo 50-ąsias metines, trijų Baltijos šalių piliečiai, susikibę už rankų, sudarė gyvą  650  km grandinę. Ji nusidriekė nuo Vilniaus iki Talino. Akcija, kurioje dalyvavo  maždaug 2 milijonai žmonių,  pasauliui buvo pademonstruotas trijų Baltijos tautų Nepriklausomybės idėjos gyvybingumas. Pati akcija įtraukta į Gineso pasaulio rekordų knygą kaip ilgiausia žmonių grandinė. Joje dalyvavo 1 milijonas lietuvių, tarp kurių  – daugybė rokiškėnų.  Po dvejų metų pasaulis pripažino Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomas valstybes.

Fotografijos, dokumentai, prisiminimai

Bent jau istorikai  ir aktyvūs sąjūdiečiai  Baltijos kelio dvidešimtmetį nori ne tik prisiminti, bet ir įamžinti šį įvykį. Todėl  Rokiškio krašto muziejus visus metus ir spaudoje, ir kitokiais būdais skelbė apie renkamą istorinę medžiagą, susijusią su Baltijos keliu. Anot muziejininko Valiaus Kazlausko, šia proga jie  bandė pasinerti į tų laikų nuotaikas, visus metus rinko to meto įvykių fotografijas, dokumentus. Pastarųjų –  nemažai: pernai sąjūdiečiai perdavė muziejui  Sąjūdžio  archyvą. Jame – anų metų  tarybos  posėdžio protokolai, kuriuose juodu ant balto užfiksuoti Baltijos kelio organizavimo rokiškėnų reikalai. Be to, muziejininkai  apklausė žmones, daugiausia prisidėjusius organizuojant akciją Rokiškyje. Archyvas saugos jų prisiminimus.   

Prisimena laimės pojūtį

Juos surašęs  V.Kazlauskas  iš liudininkų pasakojimų susidarė nuomonę, jog Baltijos kelias  nebūtų toks, koks buvo, be masiško rokiškėnų dalyvavimo. Aktyviausi sąjūdiečiai Leonas Jankauskas, Algis Kuolas prisiminimuose akcentuoja neįsivaizdavę, kad akcija pavyks, kad susirinks tiek žmonių: 1989-ųjų rugpjūčio 23 – ąją, liudininkų pasakojimais, žmonės plūdo į autobusus. Be to,  kaip pastebi V. Kazlauskas, visi tų dienų istorijos liudininkai prisimena laimės, džiaugsmo pojūtį,  emocinį pakilimą ir kažką tokio, ko iki tol neteko išgyventi. „Tiesa,  baimės jausmas buvo iki pat kolonos rikiavimo. Ar  pavyks? Juk ant mūsų sąjūdiečių pečių gulė didelė atsakomybė prieš visą pasaulį už patikėtą kelio atkarpą“, – prisimena L. Jankauskas. Žiūrint iš dabarties pozicijų, jam ypač įsiminė mūsų žmonių organizuotumas, puiki nuotaika ir šiltas bendravimas. „Dalyvavo net ir tie, kurie, negalėjau numanyti, kad važiuos“, – prisimena L. Jankauskas.

Ir autobusais, ir savo transportu

Iš Rokiškio į Baltijos  kelią važiavo didžiulė autobusų kolona. Liudininkai prisimena: kai visi, norintys vykti,  susirinko  prie stoties, paaiškėjo, kad  transporto gerokai per mažai. L. Jankauskas skubiai kreipėsi į stoties vadovybę. „Tuometinis rajono vadovas Vitas Kačinskas padarė viską, kad žmonės būtų nuvežti į Baltijos kelią: papildomai buvo skirti maršrutiniai miesto „Ikarai“, – kliaudamasis prisiminimais pasakojo V. Kazlauskas.  Koloną jos priekyje ir gale lydėjo tuometinės milicijos ekipažai. Nors tikslus  akcijoje dalyvavusių rokiškėnų  skaičius  jokiuose šaltiniuose nėra minimas, anot L. Jankausko ir Sąjūdžio atsakingosios sekretorės Audronės Baltuškaitės,  išsirikiavus kolonai autobusų buvo tiek daug, kad milicijos tarpusavio bendravimo priemonių  ryšys trūkinėjo. Kolonos priekyje motociklu važiavo aktyvus sąjūdietis Algis Kuolas. Tai užfiksuota muziejininkų neseniai gautoje vienoje nedaugelio to meto fotografijų.  „Į Baltijos kelią vykau motociklu „Java“. Todėl tapau ir neoficialiu koordinatoriumi: Baltijos kelyje net platinau sąjūdietišką spaudą. Kadangi vykau motociklu, man buvo lengva prasibrauti ir nuvykti į reikiamą vietą,  koordinuoti visą grandinę. Važinėjau po koloną ir į trūkstamas dalis nukreipdavau atvykstančius iš kitų vietovių“, – prisimena A. Kuolas. 

Šiandien nepakartotume

Tuometinė Sąjūdžio sekretorė Audronė Baltuškaitė  mano, kad tai buvo  nepakartojamas, įspūdingas reginys, griebiantis už širdies, išspaudžiantis ašarą. „Tai buvo mūsų valios į laisvę išraiška. Abejoju, ar pavyktų dabar tai suorganizuoti“, – sakė pašnekovė. Ji prisipažįsta, kad iš pradžių buvo baisu. „Kai kvietė į Vilnių ir sakė, kad reikės atvežti žmones ir užpildyti tris kilometrus… Juk neturėjome ir  pinigų tokiems dalykams“, – jausmingai prisimena A. Baltuškaitė. Tačiau kai patys rokiškėnai pradėjo skambinti į Sąjūdžio būstinę ir  siūlyti automobilius, organizatoriai  buvo nustebinti. „O stovint ant kelio  ir regint minią kaupėsi ašaros“, – prisipažino sąjūdietė. Įspūdį jai padarė ir tai, kad  vietoje planuoto  vieno kryžiaus, pačių žmonių iniciatyva žmonių grupelė pastatė ir antrą kryžių. „Dabar žmonės žiūri tik savęs, neliko dvasingumo, už kiekvieną menkniekį atlygio reikalaujama. Tada buvo dainuojanti revoliucija, pakilimas po tiek daug metų priespaudos. Pavargo žmonės nuo įtampos, nedarbo, krizės.  Ko tikėjomės tuo metu, valdžia per 20 metų  nepadarė“, – kalbėjo A. Baltuškaitė, į Baltijos kelio pakilimą ir nuotaiką žvelgdama šių dienų akimis.  

Važiavo ir kaimo žmonės

Prieš 20 metų į  rokiškėnus kreiptasi visais galimais būdais – per vietinį radiją, laikraštį. „Gimtasis…“ spausdino rajono vykdomasis komitetas ir Lietuvos prisikėlimo sąjūdžio skelbimą, kuriuo kvietė visus žmones dalyvauti Baltijos kelyje. „Mūsų rajono kelio atkarpa naujojoje autostradoje Ukmergė-Panevėžys tęsiasi nuo 299-ojo iki 302-ojo kilometro. Su savimi pasiimkite radijo imtuvus. Po akcijos ten pat vyks Rokiškio ir Kupiškio rajonų bendras mitingas“, –  rašoma  ano meto skelbime. Liudininkai pamena, kad į akciją važiavo ne tik rokiškėnai, bet ir Sąjūdžio rėmimo grupių organizuoti žmonės iš kaimų ir miestelių.

Dalis nespėjo

Tiesa, kaip sakė V. Kazlauskas ir kaip teigia liudininkai, rokiškėnams ne visai pavyko atsistoti būtent numatytuose kilometruose. Kolonai prie Panevėžio sutrukdė traukinys,  pirmasis suardęs rokiškėnų grandinę. Tik tuomet ir paaiškėjo, jog akciją buvo užmiršta suderinti su geležinkelininkais. Vėliau Rokiškio koloną dar kartą išsklaidė milicija.  „Nors buvo derinta, kad rokiškėnus praleis iš karto, tačiau milicija pirmiau praleido kitų miestų kolonas“, – sakė V. Kazlauskas. Jo žodžiais, dalis kolonos nespėjo sutartam laikui nuvažiuoti iki mūsiškiams numatytų kilometrų. Taigi  kiti  jungėsi su Kupiškio ruožu ir stovėjo keliomis eilėmis.  

Eksponatų padaugės

Šiandien Baltijos kelias išlikęs ne vieno rokiškėno prisiminimuose, tačiau anot A. Baltuškaitės, daug Sąjūdžio renginių nėra išlikę fotografijose ar filmuotoje medžiagoje. Vienintelį tokio pobūdžio archyvą, saugotą Tautvilio Aleksiejaus, anot V. Kazlausko, užliejo ir sunaikino vanduo. Tiesa, muziejininkai turi šiek tiek eksponatų: A. Kuolo trispalvę, kuri buvo iškelta Baltijos kelyje, T. Aleksiejaus filmavimo kamerą, kuria ir buvo filmuoti visi reikšmingiausi Sąjūdžio įvykiai. Dabar  ši medžiaga pasipildys filmuotais prisiminimais bei  skaidrėmis ir  fotografijomis, kurias muziejininkams  perdavė rokiškėnai Genadijus Jasinevičius,  Stepanas Kožeckis,  Danutė Mažeikienė iš Panemunėlio.

Baltijos asamblėjos Taline uždegta ugnis bus vežama į Vilnių per Estiją, Latviją ir Lietuvą. Ji bus perduodama rajonams prie Baltijos keliui atminti skirtų koplytstulpių. Prie mūsų rajono kryžiaus ugnies paimti išvažiuos pilnas autobusas rajono jaunimo. L.Jankauskas kvietė ten savo transportu važiuoti visus norinčius: jei kas nori sutikti ugnį Baltijos kelyje, mūsiškiai stovės 115 kilometre, važiuojant nuo Vilniaus. Rokiškyje ši proga bus paminėta šv. Mišiomis 18 val. ir akcija prie Nepriklausomybės paminklo, kuri prasidės 19 val. Per akciją bus palaikomas ryšys su jaunimu Baltijos kelyje. Visi kviečiami ne tik prisijungti, bet ir atsinešti vėliavėlių, gėlių ar žvakučių. “O rajono gyventojus, kurie prie akcijos tiesiogiai neprisijungs, kviečiame 19 valandą susikabinti rankomis kur tuo metu bebūtų ir išklausyti per Lietuvio radiją transliuojamą dainą “Baltija bunda”, – kvietė L.Jankauskas.

Reda Milaknienė