Visais laikais lietuvius maitino girios ir sodai. Ir dabar tebemaitina. Braido po žliugsinčias miško samanas, renka šiemet gausiai užderėjusį miško derlių net tie, kurie seniau nė kojos į girią nekeldavo. Uogų prekybos imasi ir jaunimas, kuriam sėkmės pavydi net turgaus senbuviai.
Uogomis neišgyventų
Rokiškio mikrorajono turgelyje gražuolėmis voveraitėmis pirkėjus gundantys rokiškėnai Vytas ir jo žmona “Gimtajam…“ sakė, kad nedarbas privertė “kabėti“ prekyvietėje ir siūlyti grybus. “Neseniai netekau darbo, naujojo paieškos – bergždžias reikalas. Begalė laiko nieko neveikiant varo iš proto… Teko imti į rankas pintinę ir kėblinti į mišką grybų. To anksčiau nėra tekę daryti, bet kas gi nemoka grybauti…“ – kalbėjo moteris. Padedantis parduoti grybus jos vyras teigė, kad didelių turtų iš grybavimo nesitiki susikrauti, tačiau šiek tiek prisidurti prie varganų pajamų pavyksta. “Vakar žmona per tris valandas prigrybavo 16 l voveraičių, šiandien jau pardavėm 11 l. Jeigu pasiseka viską parduoti po 7 Lt už kilogramą, dienos uždarbis būna visai nemenkas – šiek tiek daugiau nei 100 Lt. Išgyventi iš to gal ir neišgyvensi, bet ir ne taip jau prastai gaunasi“, – sakė rokiškėnas Vytas. Paklausti, ar šeimos biudžeto gelbėjimo planuose yra uogos – jau sirpstančios avietės, netrukus pradėsiančios rausti spanguolės, bruknės, – rokiškėnai prisipažino, jog tokiam sunkiam žingsniui kol kas nesiryžtų. “Šiemet gal užteks tik grybų: dabar – voveraičių, paskui – baravykų. Uogas rinkti – labai sunkus darbas, nors ir su grybais nelengva: būna valandų valandas eini, ir nieko. Šiaip ne taip išgyventume iš vieno atlyginimo, tačiau ką gali žinoti, ką atneš rytdiena… Ar nenutiks taip, jog “drošime“ rinkti uogų net pasišokinėdami“, – susidariusią šeimos padėtį ironizavo rokiškėnai.
Visas straipsnis ketvirtadienio „Gimtajame…“
Agnė Puteikytė
