Mokykla vaikui – tarsi antrieji namai… Taip sakydavo seniau. Šiandien šių “namų“ vaizdas yra gerokai pakitęs: įvairių institucijų statistika rodo, kad mokykloje bemaž trys ketvirtadaliai vaikų patiria bendraamžių patyčias, pravardžiavimą, engimą, ignoravimą ar net fizinį smurtą… Vieta, kurioje anksčiau saugiai galėjo jaustis ir didelis, ir mažas, šiandien tapo agresijos ir pykčio pritvinkusių vaikų įkaite… Praėjusiais metais atokiausius šalies kampelius pasiekusi žinia apie bendraamžių patyčių neatlaikiusią ir dėl to savo noru iš gyvenimo pasitraukusią paauglę pašiurpti privertė ne vieną mokyklinio amžiaus vaiko tėvą… “Gimtojo…“ kalbinti pašnekovai teigė, jog skaudžios moksleivių mums siunčiamos “žinutės“ rodo būtinybę domėtis mokykloje vešinčiu smurtu. Kiekviena uždelsta minutė gali virsti traumuota vaiko psichika ar kainuoti net jo gyvybę…
Daugiau nei pusė šalies moksleivių patiria smurtą
Ona VIDUOLIENĖ
J.Tumo–Vaižganto vidurinės mokyklos psichologė
2007-2008 metais atlikau tyrimą apie mūsų mokyklos vaikų patiriamą smurtą, todėl apie šią problemą galiu kalbėti remdamasi konkrečiais faktais. Susumavus anketų rezultatus paaiškėjo, jog reali padėtis tokia: mūsų ugdymo įstaigos vaikai patyčių patiria 20 proc. mažiau už nustatytąjį kontrolinį Lietuvos mokyklos vidurkį. Turiu pastebėti, jog agresija prieš savo bendraamžius – ne tik Rokiškio ar kurio kito šalies provincijos miesto problema. Tai visos Lietuvos skaudulys. Užpernai tarp 37 Europos valstybių užėmėme tvirtą antrąją poziciją kaip šalis, kurios mokyklose smurtą kasmet patiria 68,7 proc. mokinių. Mus aplenkė Turkija…
Visas straipsnis šeštadienio “Gimtajame…”
Agnė Puteikytė
