Garsiausiu Lietuvos estrados dainininku tituluojamas Viktoras MALINAUSKAS paskutiniame profesionaliųjų teatrų festivalio „Vaidiname žemdirbiams“ spektaklyje, miuzikle „Paryžiaus katedra“, dainavo nuo meilės išprotėjusio kunigo Frolo partiją. V.Malinauskas galėjo tapti dviratininku, tačiau muzika pavergė ir įtraukė labiau. Jo atliekami šlageriai keliauja iš kartos į kartą, o pats jis negaili gerų žodžių nei Rokiškiui, nei žiūrovams, nei artimiausiems žmonėms. „Tokia mano natūra“, – šypsosi dainininkas… Su scenos garsenybe apie džiazo trūkumą, vaikystėje peršaldytą balsą, meilę moterims, honorarus ir apskritai gyvenimą per spektaklių pertrauką kalbėjosi žurnalistė Reda MILAKNIENĖ.
– Jūs dainuojate kunigo partiją?
– Bandėme šiai partijai vieną, kitą atlikėją. Buvo klasikų. Tačiau šis vaidmuo taip prie manęs pritapo, kad dabar turiu dainuoti net sirgdamas. Visur turiu pasirodyti.
– Šiandien Jums, tikėkimės, nėra temperatūros?
– Šiandien viskas normaliai. Prieš savaitę buvo labai sunku, kosulys kamavo. Neseniai baigėsi gripo epidemija, aš tai perėjau. Ačiū Dievui, lengva forma.
– O šiandien jau padainavote vieną spektaklį Rokiškyje. Kaip priėmė publika?
– Antri metai dainuojame šį miuziklą žiūrovams pageidaujant. Šiemet dar daugiau norinčiųjų jį pamatyti nei pernai. Spektakliai visur anšlaginiai, nė vienos laisvos vietos nebūna. Mes, atlikėjai, net kvietimų savo pažįstamiems, draugams negauname. Taip priimta, kad kvietimas būna vos vienas kitas. O dabar nėra galimybės jų gauti, nes viskas nupirkta.
– Iš kur toks „Paryžiaus katedros“ populiarumas?
– Nežinau, kodėl tokia sėkmė. Reikia klausti žiūrovų. Kai prieš penkerius metus Vilniuje vyko premjera, susidomėjimas buvo. Bet kad ir šiemet taip priims, aš nesitikėjau. Ne tik salės pilnos, bet dar ir pristatomų kėdžių reikia. Tiesiog stebėtina.
Daugiau antradienio “Gimtajame…”
