Vos prieš kelias dienas iš Berlyne (Vokietija) vykusios „Žaliosios savaitės“ parodos grįžusi rajono verslininkė Laimutė Sadauskienė jau kurpia planus po poros mėnesių Kaune vyksiančiai parodai „AgroBalt 2016“. „Verslui naudinga kiekviena paroda, nesvarbu, kur ji bevyktų – Lietuvoje ar užsienyje“, – „Gimtajam Rokiškiui“ sakė L. Sadauskienė ir neslėpė: kylant žaliavų kainoms ir didėjant žmonių taupumui, užsisėdėjimas vietoje verslui yra per didelė prabanga.
Trečias kartas
Prieš gerus tris mėnesius šalies televizijas apskriejo siužetas iš Milane (Italija) vykusios „Expo2015“ parodos, kur tautiniu lietuvių paveldu pripažintą šakotį kepė šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šiuo vaizdu gėrėjosi rokiškėnai, mat šalia valstybės „galvos“ šmėžavo puikiai pažįstamas rajono verslininkės Laimutės Sadauskienės siluetas ir jos kepiniai. Nespėjo „ataušti“ Milano įspūdžiai, o verslininkė vėl susikrovė visus reikalingus rakandus ir išsiruošė į sausio 15–24 dienomis Berlyne 81-ąjį kartą vykusią „Žaliosios savaitės“ parodą. „Šioje parodoje dalyvavom trečią kartą. Vežėm tautinio paveldo gaminius – grybukus ir šakočius“, – „Gimtajam Rokiškiui“ pasakojo L. Sadauskienė.
Į Berlyną – su visa „amunicija“
Kaip ir Milano, taip ir Berlyno parodos lankytojai turėjo galimybę ne tik paragauti mūsų verslininkės gaminamų skanumynų, bet ir gyvai stebėti jų kepimo procesą. „Vežėmės visą šakočiams kepti reikalingą įrangą bei žaliavas. Žaliavų kiekį pasiskaičiavome tokį, kad jų užtektų dešimties dienų parodomajai kepimo programai. Eilinėmis darbo dienomis startuodavome 10 val. ryto ir darbuodavomės iki 18 val., o penktadienį–sekmadienį – iki 20 val.“, – pasakojo L. Sadauskienė. Anot jos, tam, kad parodos lankytojams nepristigtų kantrybės laukti kepamo skanėsto, kaip ir dera, iš Lietuvos į Berlyną keliavo nemažas kiekis gatavos produkcijos. „Prie degustacijai paruoštų padėklų visada nusidriekdavo eilutė“, – juokėsi L. Sadauskienė ir pripažino, kad darbo nestigo nei jai, nei į parodą kartu vykusiai šakočių kepėjai Rimai Raišienei.
Užsienyje, bet tarp lietuvių
Aktyviai parodose dalyvaujanti verslininkė neslėpė: smagiausias momentas jose – emigravusių tautiečių rodomas nuoširdus dėmesys. „Šalia mūsiškio stendo buvo „Bernelių užeigos“, taigi į parodą užsukę Berlyne gyvenantys lietuvaičiai būriavosi ir prie cepelinų, ir prie šakočių. Analogišką lauknešėlį dažnas po pažastimi nešdavosi ir traukdamas namo. Mūsų paviljone apsilankę Lietuvių bendruomenės Berlyne atstovai užsiminė, jog esant galimybei būtų smagu bendradarbiauti, nes nostalgiją tėvynei keliančių skanėstų emigrantai dairosi kiekvienai progai pasitaikius. Norint tą daryti, reikia viską gerai „surikiuoti“, pasiskaičiuoti. Kol kas šiuo klausimu nieko negalvoju“, – sakė verslininkė.
Pasak L. Sadauskienės, ne ką mažesnę staigmeną Berlyne jai pateikė ir pasižvalgyti į parodą atvykęs rokiškėnas verslininkas Audrius Dagys. „Šakočio kepimo procesą stebėjo ir delegacija iš kaimyninio Kupiškio, VšĮ „Verslių mamų klubas“ atstovės. Nors senąją šakočių kepimo techniką Lietuvoje demonstruojame kone kiekvienoje mugėje, tačiau daugelis Berlyno parodos lankytojų lietuvių prisipažino nematę“, – pasakojo L. Sadauskienė.
Skirtingi to paties gaminio skoniai
Paklausta, kokių atsiliepimų apie pačios kepamus šakočius sulaukė iš vietos gyventojų, L. Sadauskienė juokėsi sakydama, jog vokiečius mūsiškiai „spygliuočiai“ stebino savo… nesaldumu. „Analogiškos receptūros šakočiai kepami ir Vokietijoje. Skirtumas tik tas, kad jų – visada apliejami šokoladu, mėgstamu marcipano prieskoniu, be galo saldūs. Degustuodami mūsiškius visi stebėjosi, kaip vienas ar keli skirtingi ingredientai gali kardinaliai pakeisti gaminio skonį“, – pasakojo L. Sadauskienė.
Neužsisėdi: jau ruošiasi parodai „AgroBalt 2016“
Įvairiausius gardumynus kepančioje L. Sadauskienės individualiojoje įmonėje darbuojasi 17 žmonių kolektyvas, iš jų trys – šakočių kepimo meistrės. Kelissyk per savaitę juodupėnės gaminiai keliauja ne tik į Rokiškio privatininkų krautuvėles, bet ir į Zarasus, Uteną, Panevėžį, kartą per savaitę – į Vilnių. „Šiuo metu tikrai nėra lengva: kiekvieną kartą užsakinėdama žaliavas pamatai, kad pakilo tai vieno, tai kito ingrediento kaina, labiau taupyti pradėjo ir žmonės. Išsilaikyti vien iš prekybos krautuvėlėse būtų sudėtinga, situaciją gelbėja įvairios mugės. Dėl šios priežasties negali sau leisti užsisėdėti“, – prisipažino verslininkė ir užsiminė, kad vos grįžusi iš Berlyno ėmė ruoštis Kaune kovo 31–balandžio 3 d. vyksiančiai „AgroBalt 2016“ parodai. „Verslui naudinga kiekviena paroda, nesvarbu, kur ji bevyktų – Lietuvoje ar užsienyje. „Šviežias“ pavyzdys iš „Žaliosios savaitės“: nespėjome grįžti, o jau pasipylė skambučiai iš Lietuvos krautuvėlių su klausimais, ar nebūtų galimybės pristatyti produkcijos ir joms. Internetas ir televizija šiandien yra galingi „įrankiai“, kuriais verslas turi išmokti naudotis“, – neabejoja L. Sadauskienė.
Verslininko Audriaus Dagio įspūdžiai iš „Žaliosios savaitės“
Su žmona Solveta į Berlyno parodą pasižvalgyti atvykęs Rokiškio verslininkas Audrius Dagys „Gimtajam…“ teigė, kad jį labiausiai domino naujos maisto tendencijos. „Į analogiškas parodas stengiamės ištrūkti kasmet. Domina skirtingų šalių patiekalų receptūros, įdomūs deriniai. Šįkart įstrigo Norvegijos paviljone degustuoti vieno kąsnio užkandžiai su silke, šveicarų lydyti ir kepti sūriai bei įdomus austrų virtuvės derinys – tarkuoti krienai su krekeriais. Susipažįsti su pasaulio virtuve, kartais kokią parsivežtą idėją bandai pritaikyti savo versle. Teisybę sakant, sumuštinių baro idėja ir buvo parsivežta iš analogiškos parodos. Tik gaila, kad Rokiškyje ji neprigijo. Manau, taip nutiko dėl tol, kad rokiškėnai dar neskuba taip, kaip skuba gyvenantieji didmiesčiuose“, – sakė A. Dagys. Anot verslininko, dalyvavimas parodose ir jų lankymas naudos duoda ir jau sėkmingai dirbančiajam, ir tik pradedančiajam, ir pradėti savo verslą besiruošiančiajam. „Jaunimas dabar mobilus – daug keliauja, pamato, tai, kas sekasi kitose šalyse, bando pritaikyti savojoje. Manau, tai yra gerai, nes smalsus žmogus lengviau ryžtasi susikurti darbo vietą, jam nereikia stovėti ištiesus rankos“, – svarstė A. Dagys.
Agnė MACKUVIENĖ
