Pamėgti aktoriai, personažai
Prancūzų komedinio kino aktorius Liu de Fiunesas (1914–1983), iki šiol nepamirštas už žandaro Kriušo bei komisaro Žiuvo „Fantome“ vaidmenis – irgi Rokiškyje. Su juo – prancūzai Pjeras Rišaras (1934), Žanas Polis Belmondo (1933–2021). Kaip gi be žymiojo anglo, nebyliojo kino aktoriaus, ir šiandien mėgstamo Čarlio Čaplino (1889–1977)? Arba be Lučiano Pavaroti (1935–2007), Leidi Gagos (1986)?
Anglės rašytojos Agatos Kristi (1890–1976) logiškasis belgas detektyvas Erkiulis Puaro – irgi čia. Ir „Žvaigždžių karų“ (serialo pradžia 1977-ieji) personažai – išmintingas pasaulio mokytojas Joda ir blogasis Dartas Veideris, „Ledynmečio“ (2002) Sidas, „Karibų piratų“ (2003) Deivis Džounsas, Elizabet Svon, kapitonas Džekas Sperou, Betmenas.
Mokslininkai ir dailininkai
Vokietis, vienas garsiausių fizikų, sukūręs reliatyvumo teoriją, Albertas Einšteinas (1879–1955) sėdi šalia lenkų–prancūzų mokslininkės, tyrusios radioaktyvumą, atradusios naujus elementus, Marijos Sklodovskos-Kiuri (1867–1934). Abu jie – Nobelio premijos laureatai. Marija ja įvertinta net du kartus. Ar šie fizikai kada nors sėdėjo šalia? M. Sklodovskai-Kiuri Nobelio premija įteikta 1903 ir 1911 metais, A. Einšteinui – 1922-aisiais. Bet jie žinojo vienas kitą. A. Einšteinas rašė jai laiškus.
Istorijos tėvas, pirmasis sistemingai aprašęs istorijos įvykius ir padėjęs pamatus istorijos mokslui, Herodotas (V a. pr. m. e.), prancūzų tyrinėtojas, okeanografas, ekologas, akvalango išradėjas Žakas Kusto (1910–1997) tiktų vardinti ir prie kino kūrėjų.
Italai Mikelandželas (1475–1564), Leonardas da Vinčis (1452–1519) ir jo „Mona Liza“ (paveikslas kurtas 1503–1505), ispanas Salvadoras Dali (1904–1989) – parodoje vaškiniai, bet labai panašūs į nuotraukas.
Diktatoriai ir karaliai
Prisipažinsiu, perėjo oda šiurpuliukai, kai pamačiau Hitlerį (1889–1945) Rokiškyje: nacionalsocialistų partijos vadovas ir diktatorius stovi kampe tarp sienos ir lango. Ramus, be jokių jo charakterio bruožų: ryškiausias apie jį ir išlikęs posakis „Hitler kaputt“.
Karo asų čia yra ir daugiau: rusų caras Aleksandras I (1777–1825) ir jo priešas Napoleonas Bonapartas (1769–1821); mongolų didysis chanas Čingischanas (1155–1227).
Čia ir karaliai: rusų carai Petras Didysis (1672–1725), Ivanas Vasiljevičius (1530–1584), pramintas Rūsčiuoju (jį galima priskirti ir prie tironų); Bavarijos karalius Liudvikas II (1845–1886), dėl aistros menui pramintas pasakų karaliumi, panašu, buvęs nuskandintas.
Iš viso parodoje – 37 figūros. Jos natūralaus dydžio, natūralių plaukų, kurių spalva pritaikyta realaus asmens plaukų spalvai. Akys padarytos iš stiklo. Kai kur teko skaityti, kad vaškinė „Akis į akį“ parodos figūra lankytoją tarsi sekioja akimis, bet to patirti nepavyko. Netgi „persekiotoja“ Mona Liza žiūri tik į vieną tašką, bet jei pataikai atsistoti į tą vietą, kur ji žiūri, jos žvilgsnis atrodo labai natūralus. Raukšlės tikrai ypatingos. „Girtuoklio“ figūros delne taip išvedžiotos raukšlės, kad galėtum nustatyti jo likimo liniją… Tiesa, iš vaško padarytos tik figūrų galvos ir rankos. Po parodos vaškinės dalys nuimamos ir saugiai sudedamos, vėl kažkur keliauja.
Paslaptingas parodos rengėjas
Parodos anotacijoje apie ją organizavusį Armeną Arutiunianą parašyta tik tiek: atvežė ir parengė. Neaišku, ar jis figūrų meistras, ar kolekcionierius, ar kažkieno įpareigotas organizuoti parodas. Tekste – tik apie parodos mistiką. Toks ir pats A. Arutiunianas: vienur teigiama, kad jis irgi kuria figūras, kitur – nė kiek neprisidedantis prie jų kūrimo; vienur teigiama, kad figūros – iš Sankt Peterburgo, kitur, kad jos priklauso Olandijos, Belgijos, Rusijos ir Estijos kolekcionieriams. Vienur rašoma, kad su parodos figūromis mėgstama darytis asmenukes, tačiau Rokiškio ekspozicijoje jos yra atitvertos nuo žiūrovo ir sustatytos tolokai pasienyje. Teko skaityti, kad A. Arutiunianas gyvena Estijoje.
Pirmą kartą vaškines figūras A. Arutiunianas į Baltijos šalis atvežė bene prieš 20 metų. Pažįstamas jis rokiškėnams iš 2025-ųjų kovą į Rokiškį atvežtos unikalios Ukrainos mikrominiatiūrų meistro Vladimiro Kazariano (1959) kūrinių parodos.
Reiktų lietuviškų figūrų
Nors įėjimas į parodą nėra pigus – 10 eurų (į Madam Tiuso vaškinių figūrų muziejų Londone – 30 svarų), lankytojų netrūksta. „Gaila, – sakė Rokiškio krašto muziejaus edukatorė-lankytojų aptarnavimo specialistė Laima Klasinskienė, – neturime savo šalies asmenybių istorinių figūrų. O juk jų yra žinomų visam pasauliui.“
Radau informaciją, kad Šanchajaus vaškinių figūrų meistrai ketino padaryti krepšininkų, aukščiausių pasaulyje dvynių Darjušo ir Kšištofo Lavrinovičių vaškines figūras: tai buvo 2019-aisiais – gal jau ir visą pasaulį figūros, kaip buvo žadėta, apkeliavo.
Rita BRIEDIENĖ
