Rokiškio pedagoginė psichologinė tarnyba atliko tyrimą, kuriuo norėjo išsiaiškinti, ar negresia „Perdegimo sindromas“ mūsų rajono ugdymo įstaigų pedagogams. Gauti rezultatai gerokai skyrėsi nuo tų, kurių buvo tikėtasi…
Emocinio ir fizinio išsekimo būsena
Tarnybos vadovė Irena Zabulienė sakė, jog „Perdegimo sindromas“ – tai emocinio, psichinio ir fizinio išsekimo būsena, susiformavusi veikiant neišspręstiems stresams, kylantiems darbo situacijoje. „Šis reiškinys – dažna reakcija į nuolatinę įtampą, tai socialinis, psichologinis ir fizinis diskomfortas. Pastebima, kad visuomenėje nusivylimo būsena tampa norma, nes tikėjimas, kad nieko žmogus negali pakeisti, yra masinis. Bet kokie aiškinimai ir rekomendacijos sutinkamos neigiamai ir ignoruojamos. Daugybe kanalų – televizija, radiju, kompiuteriu ir kitomis technologijomis pasiekiama informacija apie pedagoginį darbą dažniausia yra negatyvaus pobūdžio. Požiūris „nėra to blogo, kad nebūtų dar blogiau“, labai gajus“, – svarstė psichologė.
I. Zabulienė priminė, kad, pastaruosius metus vykstant ugdymo įstaigų pertvarkai, iškyla išlikimo grėsmė mažoms mokykloms. „Atrodo, viskas paprasta ir logiška: nuolat mažėja vaikų – mažėja ir ugdymo įstaigų. Tačiau baimė netekti darbo sukelia minčių ir veiksmų paralyžių ne vienam pedagogui. Rokiškio rajono pedagogų bendruomenę pagal amžių sudaro vyresnio amžiaus asmenys. Persikvalifikuoti jiems jau per vėlu, o emigruoti – sudėtinga ir nesaugu. Belieka gyventi nuolatinėje įtampoje ir baimėje, nes ne vienas išgirsta: „Nepatinka – nedirbk“, – įtampos šaltinius vardijo I. Zabulienė. Ir jai sunku suprasti: kaip pedagogas, gyvendamas įtampoje ir baimėje, pats niekuo netikėdamas, gali įskiepyti mokiniui meilę gyvenimui, tikėjimą tradicinėmis vertybėmis, įprasminti žinias.
Daugiau ketvirtadienio “Gimtajame…”
