Kuria pasaulyje
Rūta Šipalytė parodose ir simpoziumuose Lietuvoje, Latvijoje, Airijoje, Belgijoje, Italijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Suomijoje, Vokietijoje ir kitur dalyvauja jau nuo 1994 metų. Yra surengusi dvidešimt personalinių parodų. Ji yra sukūrusi nemažai kūrinių viešiems ir privatiems interjerams. R. Šipalytės darbų yra meno galerijų kolekciniuose rinkiniuose privačiose kolekcijose. Dauguma jos kūrinių, kurie eksponuojami Rokiškyje – parduodami. Tiesa, ne visi. R. Šipalytė sakė, jog keletas darbų, kurie radosi Kinijoje, Čekijoje, neparduodami, nes atlikti specialiai technika ir yra jai labai brangūs.
Kai autorė pamatė, kokioje erdvėje vyks jos paroda, atrinko tik dalį savo darbų, suformavo kelias „patirčių salas“‘. Kiekvienos jų – atskira idėja, tačiau keramikė „salas“ eksponuoja taip subtiliai, kad jos dera tarpusavyje. „Tos „salos“, kurias čia rodau, vienos svarbesnių mano gyvenime“, – sakė menininkė.
Pagaliau pamatė gyvai
R. Šipalytė Rokiškyje pirmą kartą. „Labai gražus dvaras, o didžiausias įspūdis – Liongino Šepkos ekspozicija, kurią pagaliau pamačiau gyvai, o ne iš knygų, kai mokiausi“, – sakė R. Šipalytė, spėjusi aplankyti ir mūsų bažnyčią, kuri taip pat jai padarė įspūdį.
Su festivalio organizatorėmis Simona ir Justina Zajančauskaitėmis parodos autorė susipažino per savo draugę grafikę Neringą Žukauskaitę, kurios paroda buvo pernai festivalio programoje. „Mano darbai joms patiko“, – sakė R. Šipalytė apie savo kūrybos atsiradimą Rokiškio dvaro salėje. Ji šypsosi klausiama, kodėl studijavo keramiką. Sakė, kad dažnai sulaukia tokio klausimo. O atsakymas paprastas – mama architektė atkalbėjo dukrą stoti į architektūrą, nes tai nelengva profesija moteriai. Todėl Rūta pasirinko keramiką. Ir sakė, jog yra dėl to laiminga. Į savo darbus sudeda viską, ką mato ir jaučia keliaudama po pasaulį.
