Lauke mažieji leido muilo burbulus, šaudė iš lanko, stebėjo pasaką apie ožkelę ir ožiukus, dalyvavo ir kituose užsiėmimuose. Ir mažus, ir suaugusius viliojo su lupenomis virtų bulvių kvapas, sklindantis iš dūminės pirkios. Jomis vaišintis kvietusi muziejininkė Giedrė Spundzevičienė siūlė bulvių ragauti pasigardinus maltomis kanapių sėklomis ir maltais linų sėmenimis. Pasak lankytojų, buvo „žiauriai skanu“. Vėliau atėjusiems teko nusivilti, jie rado tuščius puodus.
Šiaurinėje oficinoje įsikūrusiose dailininko dirbtuvėlėse galėjo akriliniais dažais ir flomasteriais išsipiešti medinį skirtuką knygai ar padėkliuką. Kadangi užsiėmimas vyko šalia Liongino Šepkos darbų, lankytojai buvo skatinami pavaizduoti jo kūryboje sutinkamus ornamentus. Prie įėjimo į oficiną daugelis nusikalė monetą su įspaudu „Rokiškis – Lietuvos kultūros sostinė“. Kai kurie rokiškėnai juokavo esą iš kaimo ir taip trinktelėdavo plaktuku į įtaisą, kad monetą iš jo vos iškrapštydavo. Pietinėje oficinoje pradėjo veikti paroda „Vienas dailininkas – vienas kūrinys“ „1×1“, kurioje eksponuojami iš Rokiškio kilusių ir Rokiškyje gyvenančių 65 dailininkų darbai. Joje – įvairus kūrybinių darbų spektras ir garsios autorių pavardės: nuo Tyzenhauzų, Romerių, Žuklių iki Rokiškio dailininkų klubo „Roda“ kūrėjų. Oficinoje tą vakarą ilgai dudeno vieno iš jų – Arvydo Bagdono – balsas, dailininkas bendravo su parodos lankytojais.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
