– Baigę mokyklą išvykote gyventi ir dirbti į Airiją. Į Lietuvą grįžote tik atšokti vestuvių. Kokios priežastys nubloškė jus iš Airijos į Kuveitą?
– Lietuvoje taip ir neteko pradėti savarankiško gyvenimo. Vos sulaukę pilnametystės pakėlėme sparnus į Airiją net negalvodami, jog kada nors atsidursime kitame pasaulio krašte – Kuveite. Devynerius metus Airija buvo mūsų tikraisiais namais, tad niekur kitur gyvenimo neįsivaizdavome, kol netikėtai kelyje pasipainiojo galimybė pamatyti visiškai kitokį gyvenimą, kultūrą ir tobulėti. Tai privertė susimąstyti. Žinojome, jei per daug ir per ilgai galvosime, tikrai nesiryšime žengti tokio žingsnio. Natūralu, jautėme baimę palikti tai, kas jau buvo sukurta, įgyventa. Tačiau supratome, kad tokia galimybė nesimėto ir, jeigu dabar ja nepasinaudosime, teks visą likusį gyvenimą gailėtis ir galvoti, kaip būtų buvę, jeigu… Be to, visada yra kelias atgal. Taigi leidomės į naują kelionę, o kartu ir į naują gyvenimo etapą.
(Daugiau – šeštadienio „Gimtajame…“)
ko cia navarysi i Kuveita,nors ir i menuli,kai tevas uzkalas gamindamas paminklus pinigu.Gerai kai tevai vaikams duoda gyvenimo pradziai pradini kapitala-tada galima pasigirti ir graziu gyvenimu.Ne visi gi gali taip.