Pirmoji žygio stotelė – prie atminimo ženklo Rokiškio geto vietoje. Iš šios vietos į paskutinį savo gyvenimo kelią 1941 metų rugpjūčio 15–16 dienomis pajudėjo Rokiškio ir aplinkinių miestelių žydai – daugiau kaip 3000 Lietuvos piliečių. Rokiškio krašto muziejaus istorikas Justinas Malcius trumpai priminė didžiulį žydų bendruomenės indėlį į mūsų krašto kultūrinį, visuomeninį, ūkio gyvenimą. Koks jis buvo svarbus, liudija kad ir tas faktas, jog 1934 metais miesto taryboje iš 12 narių net penki buvo žydai.
Prie laikinojo geto žymens perskaitytos ir kelių Rokiškio žydų biografijos. Pavyzdžiui ši:
„XIX a. pab. – XX a. pr. Rokiškyje gyveno Dovydas ir Raisel Germanai. Dovydas dirbo prekybos agentu. Jie turėjo šešis vaikus. XX a. ketvirto dešimtmečio pradžioje Dovydas ir Raisel persikėlė gyventi į Kauną, o jau 1934 metais buvo įrašyti į Kauno miesto balsuotojų sąrašus. (…) 1941 metais Kaune jie abu buvo nužudyti“.
Į Atminties kelią žygeiviai pasiėmė po keletą akmenukų su užrašytomis nužudytų Rokiškio krašto žydų vardais – žydų tradicija lankant kapines palikti ten po akmenuką.
Kelias link Velniaduobės miško, kur buvo sušaudyti dauguma gyvenusiųjų laikinajame Rokiškio gete, netolimas. Netolimas mums, kurie po žygio grįšime namo prie savo kasdienybės ir darbų. Paskutinėn kelionėn varomiems geto gyventojams jis buvo viso gyvenimo ilgumo. Ir apie tai kalbėta žygiuojant Atminties keliu.
Prie paminklo žudynių vietoje padėtos gėlės, akmenukai, uždegtos žvakės. Atminimo žodžius tarė Rokiškio krašto muziejaus istorijos skyriaus vedėja Laima Skardžienė, istorikė Simona Strumskytė. Genadijus Kofmanas priminė, kad žydų žudynės buvo ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos tragedija, kurios negalima pamiršti, kaip negalima pamiršti ir tų, kurie gelbėjo žydus, nors priežastis, kodėl kaimynas žudė kaimyną, iki šiol sunku suvokti. Jis pats niekada gyvenime nepamatė savo senelių ir prosenelių, sušaudytų jo gimtojoje Ukrainoje, Žitomiro ir Berdičevo miestuose. Rokiškio rajono savivaldybės tarybos narys Vytautas Saulis prisiminė ne tik savo pažintį su savo draugais ir bendramoksliais žydais, stebuklingu būdu išgyvenusius holokaustą, bet ir 1965 metais Rokiškyje vykusį atvirą keturių budelių, dalyvavusių žydų žudynėse teismą. Panašus teismas vėliau vyko ir Kupiškyje – anuomet tai buvo parodomieji procesai.
Jau išėjus už žudynių atminimo vietos kalbėta ne tik apie tragedijos atmintį, bet ir apie visos žydų bendruomenės atminimo įamžinimą. Istorikas Giedrius Kujelis sakė, jog Rokiškio krašto muziejus jau baigia parengti spaudai Johanesburge XX a. viduryje idiš kalba išleistą didelę knygą apie Rokiškio žydų bendruomenės istoriją lietuviškai, kuri pasirodys jau ateinančiais metais.
Rokiškio rajone buvo ir dar vienas laikinasis getas Antanašėje. Jo žydai likviduoti 1941 metų rugpjūčio 25 d. Šios žudynės bus minimos rugsėjo pradžioje.
