Pirmą vakarą – „Širdys“
„Išvyka buvo kupina kultūrinių renginių, prasmingų susitikimų ir šiltų emocijų. Per tris kelionės dienas pavyko suorganizuoti net tris skirtingus renginius, subūrusius įvairaus amžiaus žiūrovus“, – sakė laikraščiui Ieva.
Kelionė prasidėjo itin anksti – trečią valandą ryto išvykę iš Rokiškio, aktoriai pusryčiavo jau Hamburgo lietuvių bendruomenės namuose. Pirmąją viešnagės dieną jie susipažino su Hamburgo kultūriniais objektais – Rotuše, bažnyčiomis, uostu, filharmonija. Antrąją – aplankė modernaus meno muziejų, automobilių muziejų, našlių gatvę, ragavo tradicinius Hamburgo patiekalus, o vakare susitiko su lietuvių bendruomene ir kartu žiūrėjo filmą „Širdys“.
Pabaiga – darbingiausia
„Bendruomenė Rokiškio teatro svečius pasitiko itin jaukiai – dalinomės mintimis apie Lietuvą, teatrą, kūrybą, aptarėm bendras patirtis. Aktoriai taip pat turėjo progą pamatyti naktinį Hamburgą, kuriame kultūrinis gyvenimas verda ne mažiau nei dieną“, -pasakojo Ieva.
Ji sakė, kad paskutinė viešnagės diena buvo pati darbingiausia. „Renginių vietoje vyko pasiruošimas edukacinei programai ir spektakliui. Edukacijoje „Miško ūsai“ dalyvavo vaikai ir jų tėvai – jie sprendė užduotis, susipažino su kiškiais–uždavinių veikėjais ir vaišinosi saldainiais „Rokiškio karvutė“. Vakare vykęs spektaklis „Kur dingo Elizabet?“ sutraukė gausų būrį žiūrovų – atvyko ne tik Hamburgo lietuviai, bet ir svečiai iš kitų Vokietijos miestų. Aktoriams buvo ypač smagu girdėti žiūrovų juoką ir reakcijas spektaklio metu“, – įspūdžiais iš trumpos kelionės dalijosi pašnekovė.
Kodėl gi nesugrįžus?
„Po renginių dar ilgai netrūko bendravimo. Atsisveikinom žadėdami dar susitikti. Rokiškio teatro aktoriai džiaugiasi naujomis pažintimis ir draugais, o Hamburgo lietuviai juokauja, kad vasarą miestas dar gražesnis – tad kodėl gi nesugrįžus. Rokiškio teatras nuoširdžiai dėkoja Hamburgo bendruomenės nariams, kurie buvo gidai, vairuotojai ir organizatoriai, kurių dėka jautėmės kaip namuose ir į Rokiškį grįžom kupini džiaugsmo“, – sakė Ieva.
Kraštiečiai klausinėjo, ar dar stovi „pentagonas“
Rokiškio teatro prezidentas Arūnas Skardžius sakė nesitikėjęs tiek įspūdžių dvimilijoniniame Hamburge. Pasakojo ir apie savivaldybei priklausančią Rotušę, ir apie specialiai miuziklams statytus pastatus, į kuriuos žmonės dešimtmetį važiuoja žiūrėti, pavyzdžiui, „Karaliaus Liūto“. Jam tiko ir meditacinės nuotaikos modernaus meno muziejuje ir kitos kultūrinės atrakcijos, tik visur spėti niekaip nebuvo įmanoma. Bet labiausia patiko bendruomenės žmonės, “kurie ypač šilti ir nuoširdžiai kviečia sugrįžti“. „O šimtą metų namie nebuvę kraštiečiai klausinėja, kas dabar Rokišky „Lidlas“, stebisi, kad dar stovi „pentagonas“ ir kaip jiems įdomu, kad „Širdys“ filmuotos Salų dvare. Žinoma, kad kvietėm atvažiuot ir pamatyt, kaip gyvenam. O „Elizabet“ rodėm todėl, kad tai daug kartų vaidintas kompaktiškas, nedidelis spektaklis, kurį patogu vežti. Ir žmonėms patiko. Jie į teatrą eina pramogauti, tai ir juokėsi visą komediją“, – sakė Arūnas. Kovo mėnesį teatras su šiuo spektakliu žada vykti gastrolių į Niurnbergą, kur anksčiau jau vežė J.Krisiūno režisuotą „Musę“.
